Išgaravus turtuolės tūkstančiams liko plikas kapas
Kaip girtuokliai bakūžėj tūkstančius praūžė
Kaip girtuokliai bakūžėj 17 000 praūžė
Sigitas STASAITIS
Draudelių kaimo (Pakruojo rajonas Pašvitinio seniūnija) Eugenijai Geriksonienei šiemet išmokėta 17000 litų pensija! Nudžiugusi lyg iš dangaus nukritusiais pinigais moteris kaime surengė tokias gėrynes, apie kurias tebesklinda legendos. Prieš porą dienų Eugenija turto naštos nebeatlaikė - mirė nuo persigėrimo. Komiškiausia, jog moters nebuvo už ką palaidoti - tūkstančiai praulioti iki paskutinio cento! Šiame straipsnyje rasite, už ką eilinei kaimietei tokia pensija, kaip Eugenijos sugyventinis R. Jatulis švaistė šimtines: pinigus dalino, ant jų šlapinosi, o nusipirktas automobilis važiavo vos tris dienas. Šiandien ant Eugenijos kapo nė vieno vainiko, o velionės šunys iš bado ėda sausą duoną.
Sutapo porelės pomėgis
Romas Jatulis (59 m.) su Eugenija (62 m.) susipažino labai romantiškai. Prieš aštuonerius metus E. Geriksonienė Šiauliuose priėjo prie Romo, tuomet dirbusio suvirintoju, ir paprašė... pinigų bilietui. Pasiklausė R. Jatulis nepažįstamosios, kad jai reikia nukakti į Radviliškio rajoną, į delną įbruko visą saują litų bei centų ir... įsimylėjo. Nusipirkęs butelį R. Jatulis nepažįstamąją parsivedė namo. Išgėrė, susipažino. Apsidžiaugė, kad abu vienas kitam labai tinka dėl dviejų priežasčių: abu buvo išsiskyrę, o ir pomėgis jungė tas pats - išgerti. Nuo tos dienos Romas, Eugenija ir alkoholis tapo neperskiriamais draugais.
Po kelių pažinties mėnesių R. Jatulis su Eugenija išsikėlė gyventi į Draudelius, į Romo tėvų, kurie tais metais mirė vienas po kito, namą. Romas savo sugyventinę meiliai vadino Augute, kaime gi jai prilipo Barbutės pravardė dėl keistos aprangos. E. Geriksonienė draudeliškių atmintyje išliko basnirčia su viena šlepete ir kaliošu, susijuosusi virve drožianti parsinešti alaus. Eugenija į pašaipas nekreipdavo dėmesio, kai jos R. Jatulis pakliuvo į koloniją, sugyventinio ištikimai laukė.
- Et, lėkiau tėvo "frontavyko" "invalidke - rupužiečiu" ir susidūriau su pienovežiu, - R. Jatulis korespondentui mielai papasakojo, kaip sudaužė karo invalido tėvo zaporožietį. - Už tai, kad vairavau neblaivus mane nuteisė lygtinai. Netrukus draugelis pas mane pasidėjo iš bendrovės pavogęs grūdus. Rado kieme pribarstytų - vėl teismas. Už bendrininkavimą metus įsūdė, tai pusę teko atsėdėti.
Susitaupė milžiniška suma
Atkalėjęs Romas su Eugenija būt seniai susituokę, bet moteris buvo pametusi pasą. Ji niekada niekur Draudeliuose nedirbo, nesiregistravo, tai asmens dokumento nė karto ir neprireikė. Prieš penkmetį E. Geriksonienei sulaukė pensijinio amžiaus, tačiau dėl nesutvarkytų dokumentų moteriai pensija nebuvo nešama.
Prieš Naujuosius metus Eugenijos pažįstama iš to paties kaimo pasisiūlė nuvežti iki Radviliškio socialinės rūpybos skyriaus. Ten E. Geriksonienei buvo išrašytas naujas pasas ir pagaliau pripažinta pensija. Labiausiai nudžiugino Sodros darbuotojos pranešdamos, jog keletą metų neišmokėti pinigai nežuvo - bus suskaičiuoti ir atiduoti iki paskutinio cento. Be kelių litų 17 000!
Pirmosiomis šių metų dienomis Augutė su savo Romuku nuklišeno į paštą, kur atsiėmė pirmąją sumos dalį - lygiai 10 000 litų. Sugyventiniai rankose nebuvo laikę ir šimto litų banknoto, o čia tokių jiems atskaičiavo visą pundą! Negana to, kasininkė abejingai pridūrė ateiti už mėnesio - tada duosianti dar beveik antra tiek. Romas su Augute įtikėjo nuo šiol būsią milijonieriai. Susmegusioje jų bakūžėje prasidėjo didžiulė puota.
Praturtėjęs neišpuiko
- Tas savaites Draudeliuose buvo ramu, - korespondentui pasakojo draudeliečiai, negalėdami paslėpti šypsenų. - Visi kaimo pijokai pas praturtėjusią porelę traukė tuntais.
Draudeliškiai stebėjosi, kad pas Romą su Augute buvodavo net po 15 girtuoklių iš karto. Sugyventiniai nė vieno neišvarė, nė vienam neatsisakė įpilti. Čia pat, kas norėjo, kaitinosi pirtyje. Kai kurie draudeliškiai šaiposi, jog kol girta Eugenija miegodavo, Romui pirtyje buvo kas intymų masažą padaro. Ne už ačiū, suprantama.
Užvaldęs sugyventinės pinigus R. Jatulis neišpuiko, netapo šykštuoliu. Atvirkščiai - apie jo bajoriškus užmojus dabar sklinda legendos. Kažkas prie parduotuvės Romą pasveikino praturtėjus ir pabučiavo - tuoj gavo dovanų šimtinę. Kitam nė bučiuoti nereikėjo - geraširdis R. Jatulis sunkiai galus besuduriančiajam kaimynui irgi šimtą litų numetė. Kalbama, jog draugų vežamas į Kelmę Romas paliepė sustoti "mažo reikalo". Jei teisybė, nusišlapinęs vyras su šimtine nubraukė paskutinius lašus ir tėškęs šlapią banknotą priklijavo prie stulpo.
R. Jatulis užsigeidė geros mašinos ir gretimame kaime nusipirko "Volvo-340". Turčius nesižemino, nesiderėjo - už 15 metų automobilį paklojo apvalius 4000 litų. Gaila, pasidžiaugti pirkiniu nespėjo. Po trijų dienų sugėrovai "Kaukoliukas" su "Linkiuku" nuo stalo pasiėmė raktelius ir, kol nuo alaus apdujęs R. Jatulis knarkė, su jo mašina Pašvitinio apylinkėse surengė tokį ralį, kad net ir šiandien ant asfalto padangų žymės matyti. Pasivažinėjimas baigėsi ten, kur ir turėjo baigtis - griovyje. Parvairuodami sudaužytą volvo "lenktynininkai" neužmiršo išsilupti magnetolą ir akumuliatorių.
"Koks alaus norėjimas!"
Pirmajai 10000 litų sumai ištirpus, dvi savaites bakūžėje buvo tylu. Vasario pabaigoje E. Geriksonienė vėl gavo žadėtuosius 7000 litų. Alus gėrimo maratonas namelyje suūžė nauja jėga.
- Žiūriu, pas Jatulį penkias paras pratūnojusi išlenda mūsų Valė Bajalienė, - Draudelių parduotuvėje žvengdamas korespondentui papasakojo vienas žmogus. - Ji manęs paklausė kiek valandų, o kai atsakiau - susidomėjo, prisiminė nebežinanti, kokia tai diena. Aš moterytei paaiškinau, kad pagal kalendorių vasario 23-ioji, o pagal savaitę - šeštadienis.
Kur kas liūdnesnė vasario 23-ioji išaušo E. Geriksonienei. Tądien ji mirė.
- Rytą prabudęs žiū, mano "moterėla" susirietus ant grindų. Aš jai užrikau nekirmyti ant grindų, liepiau rangytis į lovą. Dar į subinę įspyriau. Nestipriai. O mano Augutė, pasirodo, jau mirusi, - toliau pasakodamas R. Jatulis susigraudino. - Paskutines dienas ji lovoje su paltu ir batais gulėjo ir vis alų plempė. Oi, koks buvo jos alaus norėjimas! Tik pamatys ir tiesia ranką - kol yra bent lašas. Aš kiek kartų jai sakiau - suvalgyk, Augute, ką nors. O ji ne, tik stiklinę po stiklinės. Morge nustatė, kad mirė padauginusi alkoholio.
Eugenijai mirus išaiškėjo, kad visi tūkstančiai pragerti ir pavogti. Nerastas net naujasis velionės pasas. Susinervinusi Draudelių kaimo taryba laidotuvėms pinigų paėmė iš fondo, kurį kaimiečiai buvo sumetę parapijos bažnyčios remontui. Vienas vyras savo senučiu "Volkswagen passat", ne veltui liaudies dar vadinamu grabovežiu, iš Šiaulių morgo parvežė karstą su E. Geriksonienės palaikais. Šarvoti nebuvo kur, tad pakvietė kunigą karstą iškart užkasė Pašvitinio kapinaitėse R. Jatulio šeimos kape. Sugėrovų laidotuvėse kažkodėl nebuvo. Ant kapo liko 4 žvakutės ir 5 gėlytės. Dirbtinės.
Dairosi naujos moters
Pavaišintas alumi R. Jatulis "Akistatos" korespondentą noriai įsileido į savo namelį. Viduje slogus vaizdelis: apšnerkštas stalas, keli suolai ir juodų skarmalų migis. Antrojoje lovoje nebėra net skarmalų - juos sudraskė keturi šunys ir katinas. Ant purvinos aslos - nors bulves sodink - krūvelės šunų išmatų ir skudurai. Sienos juodos, langų stiklai ne ką šviesesni. Trumpai, smarvė, skurdas ir nevalyvumas. R. Jatulis pasipiktinęs daržinėje rodė sudaužytą ir apvogtą mašiną, išplėštą kamaraitės langą - paskutinius lašinius, ir tuos jam išnešė. Po laidotuvių grįžęs Romas vietinėje parduotuvėje skolon tegavo tik duonos, kurios pusę atlaužęs numetė savo šunims. Tada išpėdino pas buvusius draugelius - gal įpils alaus.
Žurnalistas pamatė, ką už iš dangaus nukritusius 17000 įsigijo iki to laiko skurdusi pora: jau sudaužytą automobilį, tris statinaites jau išgerto stipriausio naminio alaus. Dar užsisakė vieną respublikinį laikraštį.
- Nežinau, teks eiti vogti, o gal vėl darbo prašysiu pas ūkininkus, - apie ateitį mąsto Romas, kuriam iki pensijos dar toloka. - Aš gi ne koks šūdas, o aukščiausios kategorijos suvirintojas! Šiauliuose tūkstančius uždirbčiau, bet nevažiuosiu. Pirma turiu pagauti ir pasmaugti tuos, kurie mano šimtines pavogė ir mašiną "suvarė". Nebijau, tegul mane vėl pasodins.
Glostydamas šunis vyras suminkštėja ir užsisvajoja:
- Gal prisiminę mane sūnūs aplankytų. Dar gerai būtų vėl kokią neblogą moterytę susiradus. Nors ir be santaupų, kad tik tvarkinga būtų...
S. Stasaičio nuotr.
17000-1.jpg - Kelias savaites su pinigais nesiskaitęs Romas šiandien neturi net maisto, o šunis šeria sausa duona.
17000-2.jpg - Dėl sugėrovų sudaužyto automobilio R. Jatulis sako rašęs pareiškimą policijai, tačiau atsako nesulaukęs.
17000-3.jpg - Ant buvusios turtuolės kapo nebuvo nė vieno vainiko.
