Felčeriai vyksta ir į melagingus iškvietimus
36 metų gydytojo darbo stažą turintis kaunietis Algimantas Juozas Paleckis lygiai pusę šio laiko darbuojasi Jonavos greitosios medicininės pagalbos stotyje. "Akistatos" korespondentė Virginija Grigaliūnienė stoties vyr. gydytojui pateikė tris klausimus.
- Gerbiamas daktare, turbūt ir pats puikiai žinote, jog piktinamasi tuo, kad paskambinus į greitąją dispečerė nepuola tuojau pat siųsti pagalbos, o pateikia galybę klausimų, nors ekstriniais atvejais ligonio būklę nulemia sekundės. Ką į tai atsakytumėte?
- Registruodama greitosios iškvietimą dispečerė privalo atitinkama forma užpildyti greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelę. Nereikėtų baimintis, jog taip eikvojamas brangus laikas - turime puikias racijas ir greitosios iškvietimas bemat perduodamas ekipažui, kuris kartais būna kelyje, ir netgi visai netoli ligonio namų. Iš stoties pagal iškvietimą paprastai išvykstama tą pačią minutę.
- Ar dažnai pasitaiko melagingų iškvietimų? O jei greitąją kviečia išgėręs asmuo ar mažas vaikas?
- Melagingų iškvietimų, deja, užregistruojama nemažai. Pernai, pavyzdžiui, iš daugiau nei 12 000 iškvietimų apie pusantro šimto buvo melagingi. Kas taip elgiasi, turbūt nesuvokia, jog tyčinis medikų brigados darbo trukdymas yra labai žalingas ne tik pinigine (eikvojamas kuras, dyla transportas), bet ir moraline prasme - kol greitoji pagal melagio iškvietimą ieškos ir neras ligonio, galbūt kažkam prireiks ekstrinės pagalbos, kurios laiku nesuspėjus suteikti ligonį ištiks mirtis...
Jei greitąją kviečia dėl girtumo sunkiai prakalbantis asmuo, išsiaiškinama, ar jam (jo artimui) tikrai reikalinga pagalba. Juk ir neblaiviems kartais sutrinka sveikata... Beje, pernai buvo užregistruota pusantro tūkstančio nelaimingų atsitikimų, o girtų asmenų patirtos traumos, kaip paskaičiuota, sudaro apie 85 procentus visų traumų.
Kita vertus, jei su girtu kvietėju sunku susikalbėti, greitoji į tokį iškvietimą gali nevykti. Galima nereaguoti ir į mažo vaiko kvietimą - greitąją pagalbą privalo kviesti suaugęs asmuo.
- Minėjote, jog pasitaiko ir konfliktinių situacijų. Galbūt jas sukelia ir greitosios pagalbos stočių nepakankamas aprūpinimas būtiniausiais medikamentais?
- Tokių situacijų felčeriai visuomet stengiasi išvengti - jas paprastai sukelia ligonio artimieji. Be jokio pagrindo felčerį apšaukia, o vėliau atsiprašinėja.
Nors yra nustatyta, kokiais atvejais ligonį reikia vežti į Priėmimo skyrių, kartais ir vidutinės sveikatos būklės ligonio namiškiai reikalauja, kad jis būtų vežamas į ligoninę - štai ir konfliktinė situacija. Tiesa, jei jau to reikalaujama, paprastai taip ir padaroma, bet tai nereiškia, kad susirgęs asmuo tikrai bus paguldytas į stacionarą. Pasitaiko ir priešingų situacijų: ligonio būklė - kritinė, tačiau jis griežtai atsisako vykti į ligoninę. Jei vėliau įvyksta neatitaisoma nelaimė, kaltę bandoma suversti greitosios pagalbos stoties medikui. Kad būtų išvengta panašių nesusipratimų, atsisakantieji vykti į ligoninę tai patvirtina savo parašu.
Greitosios pagalbos tarnybos pareiga - suteikti skubią, neatidėliotiną medicininę pagalbą, o ne ligonį gydyti (tai jau apylinkės gydytojo ar ligoninės reikalas). Tačiau pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko, kai greitoji kviečiama vien tam, jog nemokamai suleistų vaistų (gydytoją išsikvietus į namus, vaistų nemokamai negausi) ar, nuvežus į Priėmimo skyrių, būtų nemokamai ir dar skubiai atlikti kraujo tyrimai, širdies kardiograma ir pan. Kitas, žiūrėk, "prie to pačio" dar paprašo nustatyti cukraus kiekį kraujyje ar atlikti vidaus organų echoskopiją... Taip sakant, nereikia nei pas apylinkės gydytoją registruotis, nei eilėse gaišti...
Na, o dėl vaistų trūkumo greitosios pagalbos stotyse jokių problemų nekyla - pirmajai medicininei pagalbai medikamentų niekada netrūko, netrūksta ir, tikiuosi, netrūks.
