Kūrybinio šarmo - ir iš "Akistatos" puslapių
Jau keleri metai "Akistatos" laikraščio puslapiuose galima aptikti panevėžiečio dailininko Vytauto Veblausko humoristinių piešinių. Pernai į pensiją išvarytam (taip pats sakė) Vytautui tai ne tik dar nuo bernavimo laikų pamėgtas užsiėmimas, bet ir nemažas materialinis stimulas. Korespondentė Virginija Grigaliūnienė pateikė dailininkui tris klausimėlius.
- Kas ir maždaug kada tamstą padrąsino į rankas paimti pieštuką ir kokiame, jei dar išlikę atmintyje, leidinyje buvo išspausdintas pirmasis humoristinis piešinėlis?
- Su humoru į gyvenimą žiūrėjo mano tėvas, galėdavęs nepavargdamas pasakoti negirdėtus anekdotus ir kitokius juokingus nutikimus. Tad greičiausiai aš į tėvą atsigimiau, o į mane - duktė... Kai 1956 metais sužinojau, kad ruošiamasi pradėti leisti "Šluotos" žurnalą, be galo apsidžiaugiau, nes seniai svajojau publikuotis satyrinės spaudos puslapiuose. Mano svajonė išsipildė - vien "Šluotoje" buvo išspausdinta per 800 mano piešinių. Laikui bėgant ir žmonių mintims laisvėjant, mano piešinukams atsirado vietos ir kituose respublikiniuose laikraščiuose, žurnaluose, o pastaraisiais metais, kaip matote, susibičiuliavau su "Akistata".
- Ar teko popieriaus lape pavaizduoti kuriozišką gyvenimišką situaciją, į kurią buvote papuolęs pats?
- Visko pasitaikydavo - tai gatve eidamas ką nors juokingai keista pamatai, tai su pažįstamais išsikalbi. Kartais net snaudžiant kyla kūrybingų minčių - staigiai šoku iš lovos ir griebiu temų knygutę (ponas Vytautas parodo storą sąsiuvinį su užrašu "Temos" - V. G.). Va, šitame sąsiuvinyje tuojau pat, kad nepamirščiau, pasižymiu pagrindinę piešinio mintį, preliminarius komentarus ir kokiam leidiniui jis labiausiai tiktų. Beje, sumanymo tema, mintis gimsta kur kas sunkiau nei pats piešinys.
- Temų šaltinis - ir patys leidiniai?
- Žinoma! Perskaitau ironiškus pasišaipymus apie politikų ar kitų svarbių visuomenės veikėjų aferas, ydas ar kitokius žalingus įpročius - ir mintyse jau braukau popieriaus lape... Tiesą sakant, situacijos būna labai panašios - tik veikėjai kiti. Todėl stengiuosi juos vaizduoti, hm, kaip čia pasakius, iš kito šono! Tada ir komentarą galima "pasukti"...
