Mokėti dirbti, reiškia mokėti ilsėtis...
Pastaruoju metu Lietuvos piliečiai vis drąsiau kreipiasi į Strasbūro Žmogaus teisių teismą. Ir, nors ir keista, jau ne viena byla buvo išspręsta besikreipiančiojo naudai. Atstovaudamas savo ginamųjų interesams minėtame teisme, vilnietis advokatas Kęstutis Stungys parašė net 8 peticijas (pareiškimus). Keturios iš jų buvo patenkintos, likusios yra svarstymo stadijoje.
- Kaip jums atrodo, kokiu pagrindu, dėl kokių priežasčių Europos Žmogaus teisių teismas priima kitokius, nei mūsų nacionaliniai teismai, sprendimus?
- Viena iš priežasčių galėtų būti ta, jog mūsų teismuose yra gajos senos tarybinės tradicijos, kai teismas veikia kaip represinė struktūra, vykdydama prokuratūros ir policijos prašymus, stengiasi nepastebėti pažeidimų, nesiskaito su žmogaus teisėmis, kurias gina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pas mus nėra tinkamos teisminės kontrolės žmogaus teisių gynimo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas turėtų daugiau kontroliuoti tardymą, skiriant suėmimą ar kitas kardomąsias priemones. Apeliacinis Teismas nekontroliuoja apylinkių teismų veiklos. Pavyzdžiui, plačiai nuskambėjusioje Algimanto Vertelkos byloje teismai skyrė suėmimą ir pratęsdavo šios kardomosios priemonės terminus net 9 kartus, nors gynėjas įrodinėjo, jog nėra pagrindo pateiktam kaltinimui ir suėmimo taikymui. Deja, į tai nebuvo kreipiamas dėmesys, o tik vykdomas prokuratūros prašymas.
- Ar nemanote, jog norinčiųjų pasibylinėti su savo valstybe už jos ribų ateityje dar labiau padaugės?
- Mano supratimu, tokių bylų iš tiesų turėtų daugėti, nes yra daug pažeidimų. Su valstybe žmogus gali ginčytis šiame teisme, nes jo teisės Lietuvoje yra nepakankamai ginamos.
- Vasara jau įpusėjo, o jūs vis dar neskubate atsiduoti atostogų malonumams. Kokie darbai verčia atidėti poilsį vėlesniam laikui?
- Tai verčia daryti darbas, nebaigtos bylos. Negaliu uždaryti savo kontoros kaip kokio cecho ir išvykti atostogauti. Nors vasarą darbo intensyvumas sumažėja, tačiau advokatai negali visiškai atsipalaiduoti. Juk jų laukia suimti ginamieji. Procesas vyksta, dirba teisėjai, prokurorai, todėl tenka dirbti ir man. Negaliu sakyti, jog nė kiek nepoilsiauju. Esu prisiekęs medžiotojas, todėl kiekvieną savaitgalį ilsiuosi su šautuvu rankose kokiame nors gražiame Lietuvos miškelyje. Sekasi visai neblogai, be laimikio namo negrįžtu. Tačiau sudėtinga išvykti paatostogauti tolėliau ir ilgesniam laikui. Nepaisant to, aš visuomet sakau, jog mokėti dirbti, reiškia visų pirma mokėti ilsėtis.
Kalbėjosi Ramutė PEČELIŪNIENĖ
