Nelaisvė. Kauno apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Žygėnų kaimo (Šakių savivaldybė) gyventojas Antanas Mockevičius (40 m.) buvo kaltinamas tyčia nužudęs savo sugyventinės vyrą Petrą Sandargą (43 m.). Nelaimė į A. Mockevičiaus namus, kuriuose pastarąjį pusmetį kartu gyveno ir Inta Sandargienė, atsėlino praėjusių metų rugsėjo pradžioje. Pas sugyventinius vakare atėjęs Petras, pareikalavęs išgerti, pradėjo terorizuoti kartu su juo negyvenančią žmoną ir jos naująjį gyvenimo draugą. Šitaip jis elgdavosi nuo pat rugpjūčio vidurio, kai sugrįžo iš Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, kur kalėjo už plėšimą. Žygėniškių teigimu, Petras buvo viso kaimo siaubas. Žmonės, matę, kaip jis elgiasi su Inta ir Antanu, stebėjosi, kada baigsis gana tvarkingai ir taikiai gyvenusios poros kantrybė. Lemtingąjį vakarą Petras, įprastai išvijęs Antaną iš jo paties kambario, žiauriai ir žeminančiai elgėsi su Inta. Būdamas koridoriuje, namų šeimininkas pro durų plyšį stebėjo prievartos egzekuciją sukandęs dantis. Netrukus jis vėl buvo pašauktas į kambarį. Kai Petras dar kartą pakėlė ranką prieš savo žmoną Intą, jau snūduriavęs šiosios gerbėjas Antanas staiga griebė taburetę ir ja smogė teroristui. Dar pridėjo ir kirviu, kuriuo prieš tai P. Sandargas buvo gąsdinęs savo žmoną. Nuo patirtų traumų Petras netrukus mirė Šakių ligoninėje. Šios tragedijos kaltininku teismas pripažino sugyventinę gerbusį ir gelbėjusį Antaną Mockevičių ir nuteisė kalėti puspenktų metų.
Atpildas. Septynerius metus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje praleis Žardelių kaime (Šakių savivaldybė) gyvenęs Vytautas Martišius (48 m.), praeityje keturis kartus teistas už vagystes, o dabar - už tyčinę žmogžudystę. Tokį nuosprendį alkoholį garbinusiam ir žiaurumo nestokojusiam vyrui paskelbė Kauno apygardos teismas. Nustatyta, kad praėjusių metų spalio 28 dieną Vytautas, pastaruoju metu gyvenęs pas savo žmonos seserį Janiną Žvaliauskaitę (59 m.), panašių pomėgių vienišą moteriškę, kartu su ja išgėrė du butelius degtinės. Žodis po žodžio, ir Vytautas pradėjo priekaištauti savo gyvenimo draugei, esą ši pavogusi jo pas ūkininką uždirbtus 150 litų. Moteris tai neigė. Įpykęs Vytautas griebė virtuvėje ant vinies kabojusį chalato dirželį, staigiais judesiais apvyniojo juo Janinos kaklą ir stipriai suveržė. Sumojęs atsikratyti lavonu, Vytautas užsimetė jį ant dviračio ir, nuvežęs apie 200 metrų, įmetė į melioracijos griovio pralaidą. Išgerti ir valkatauti mėgusios J. Žvaliauskaitės dvi savaites niekas nepasigedo, nes jos artimiausias žmogus - sesuo Ona, Vytauto žmona, tuo metu kaip tik gulėjo ligoninėje. Po įvykio apnikusias juodas mintis Vytautas kasdien skandino degtinėje, tačiau kai pradėjo kankinti košmariški sapnai, lapkričio viduryje jis nuėjo į policiją ir prisipažino nužudęs svainę, parodė vietą, kur buvo ją paslėpęs. Kad alkoholio aptemdytas vėl nenusikalstų, V. Martišius pats pasiprašė suimamas.
