Albertas ONIŪNAS
Vilniaus apygardos teismas paskelbė ganėtinai švelnų nuosprendį savo seserį Tatjaną Gaidamavičienę (34 m.) ir jos vyrą Gintautą Gaidamavičių (35 m.) Anapilin pasiuntusiam Igoriui Gudkovui (39 m.). Jis nuteistas 21 metams laisvės atėmimo, pirmuosius dešimt bausmę atliekant kalėjime, likusius - griežtojo režimo kolonijoje. Šis Švenčionių rajone gyvenęs asmuo pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Anksčiau I. Gudkovas jau buvo teistas už savo dėdės nužudymą, paleistas laisvėn anksčiau laiko, tačiau vėl nusikalto dar nepasibaigus lygtinio paleidimo terminui. Tokius žudikus teismai paprastai siunčia į Lukiškių kalėjimą visam likusiam gyvenimui. Igorį Gudkovą išgelbėjo nuoširdus prisipažinimas ir tai, kad jis netrukdė pareigūnams tirti savo įvykdytų nusikaltimų.
Dėdei - taburete per galvą
Brolis ir sesuo Tatjana bei Igoris Gudkovai kilę iš Švenčionėlių. Jų tėvas V. Sarkisianas dirbo vienu iš vadovų tarpkolūkinės statybos organizacijoje, motina - prekyboje. Prieš dvidešimt metų šeima pasistatė tais laikais gan nemažą mūrinį namą. Vėliau mirė tėvas. Tatjana Gudkova ištekėjo, tačiau vyrą paėmė tarnauti į sovietinę armiją, tad jaunąją moterį ėmė vis labiau traukti diskotekos, linksmybės. Taip ji susipažino su Gintautu Gaidamavičiumi, neseniai grįžusiu iš tarnybos armijoje. Taip prieš 12 metų Tatjana Gudkova išsiskyrė su tarnaujančiu vyru ir susituokė su atitarnavusiu bei tapo Gaidamavičiene. Neilgai trukus po to jos brolis Igoris Gudkovas sėdo už grotų. Kartą jis girtas atėjo pas savo dėdę Sergejų Ivanovą. Blogų ketinimų neturėjo, nes dėdė juo rūpinosi, duodavo pinigų, leisdavo pernakvoti. Abu giminaičiai taikiai susėdo vakaroti prie televizoriaus, tačiau netrukus susiginčijo dėl kažkokių niekų. Staigaus įsiūčio pagautas, Igoris griebė taburetę ir smogė dėdei per galvą. To ir užteko - žmogus mirė. Žudikas nunešė kūną į lovą, apklojo antklodėmis. Pats iš įvykio vietos pasišalino. Kai S. Ivanovo kūnas buvo rastas, pareigūnai pirmiausia patraukė pas tokius Raginius ir Kerulius, mat daugiau draugų Švenčionėliuose I. Gudkovas neturėjo. Pas Raginius policininkai aptiko iš S. Ivanovo buto išneštą kilimą, tačiau kol vyko krata, šeimininkų sūnus nepastebėtas išslinko iš namų ir nubėgo pas Kerulius, kur slapstėsi žudikas, ir jį įspėjo.
Draugai neišdavė policijai
Tada pareigūnams I. Gudkovo taip ir nepavyko sulaikyti. Po kurio laiko jis atsitiktinai įkliuvo Vilniuje. Girtas buvo atvežtas į blaivyklą. O ten ant sienos "garbingų ieškomųjų" portretų kolekcijoje buvo ir jo nuotrauka. Taip 1991 metų rudenį Švenčionių apylinkės teismas už dėdės nužudymą I. Gudkovą nuteisė 11 metų kalėti. Tai jau buvo antras šio vyruko teistumas, mat dar nepilnametis trejus metus buvo gavęs už chuliganizmą. Kol I. Gudkovas kalėjo, mirė jo motina. Namą sesuo Tatjana pardavė ir apsigyveno su savo vyru medinėje lūšnoje priemiestiniame Poguliankos kaime. Kodėl moteris neįsigijo kito padoraus nuosavo būsto, dabar jau niekas nežino. Tatjana Gaidamavičienė nepamiršo kalinčio brolio, lankė jį. Tačiau pats I. Gudkovas vėliau sakė, kad tai buvo tik trys pasimatymai.
Amnestija padėjo
Tuo tarpu Tatjana Gaidamavičienė su vyru Gintautu savo lūšnoje gyveno skurdžiai, kur pasidėjo už motinos namą gauti pinigai, neaišku. Sutuoktiniai buvo už 700 JAV dolerių įsigiję senus žigulius, tačiau jie pasirodė esą tinkami tik dviem išvykoms miškan pagrybauti. Gintautas Gaidamavičius turėjo darbą tik pirmaisiais vedybinio gyvenimo metais, vėliau liko bedarbis. Tatjana yra dirbusi Vilniaus kalėjime kontroliere, paskui siuvo, galop ją ištiko vyro likimas. Šeima turėjo nedidelį ūkelį, laikė vieną kitą gyvuliuką, iš to ir sukosi. 1999 metais Igoris Gudkovas buvo paleistas iš įkalinimo vietos. Iš pradžių jam buvo pritaikyta amnestija, o po to nuspręsta paleisti anksčiau laiko, kaip gerai besielgiantį kalinį. Tad vietoje 11 metų Igoris Gudkovas praleido už grotų tik 8. Tatjana Gaidamavičienė priėmė brolį, priregistravo savo lūšnoje.
Pradžioje laisvėn grįžęs I. Gudkovas negėrė, į gyvenimą žiūrėjo rimtai. Tačiau neilgai trukus vyruko pasiryžimas tvarkingai gyventi išblėso. Jis neteko darbo, išvarė iš namų sugyventinė, kurią jau buvo spėjęs susirasti. Teko vėl grįžti pas seserį į Poguliankos kaimą. Šįkart Igoris buvo priimtas jau ne taip svetingai, mat tiek sesuo, tiek svainis pagrįstai manė, kad 40 nesulaukęs vyras privalo pats pasirūpinti savo pragyvenimo šaltiniais, o ne sėdėti giminėms ant sprando. Tuo tarpu I. Gudkovas darbo neieškojo, kur nutvėręs litą tuojau pat pragerdavo.
Giminaičius - velniop...
Sausio 9-osios, rytą I. Gudkovas valgė virtuvėje ir pajuto priekaištingą svainio žvilgsnį - "mano duoną valgai, veltėdi". Maždaug taip I. Gudkovas suprato. Protą aptemdė neapykanta. Jis palaukė, kol svainis išeis į tvartą melžti karvės, ir nusekė paskui nešinas kirviu. Nužudęs G. Gaidamavičių, I. Gudkovas grįžo trobon, kojine ėmė smaugti seserį. Kai ir ji buvo nebegyva, iš tvarto atnešęs į lovą, paguldė ir jos vyrą. Galbūt prisiminęs, kaip tvarkėsi su dėdės kūnu, I. Gudkovas lavonus apklojo antklodėmis. Tada ramiai pamelžė karvę, ko nespėjo padaryti svainis, pašėrė kiaules, kaime išdalijo pieną. Nuo svainio rankos piršto norėjo numauti sutuoktuvinį žiedą, o kai tai nepavyko, nukirto tą pirštą kirviu. Žiedą pragėrė. Kitą naktį po nužudymo ramiausiai miegojo šalia lavonų. Vėliau išėjo pas draugus. Kai sutuoktinių Gaidamavičių lavonai buvo rasti, I. Gudkovas iškart tapo pagrindiniu įtariamuoju. Pareigūnai puikiai prisiminė, kad jo reikia ieškoti pas Švenčionėlių gyventojus Raginius arba Kerulius. Naujų draugų I. Gudkovas per pastarąjį dešimtmetį taip ir nesusirado. I. Gudkovas buvo aptiktas pas Raginį vidutiniškai girtas. Apklausiamas dar normaliai neišsiblaivęs, žudikas teigė norėjęs nužudyti tik svainį, o kodėl nužudė seserį, negalėjo logiškai paaiškinti. I. Gudkovas pareigūnams aiškino pasidarysiąs charakirį, nes toliau kalėjime pūti nesiruošiąs. Tačiau savo ketinimų neįvykdė. Teks ir toliau kalėjime pūti.
