Daugel nuotykių nutiko
Žvejui Nikodemui,
Betgi juokingiausias liko
Iš visų tik vienas.
Ankstų rytą buteliuką
Pasistvėręs saujon,
Tampriai meškerę susukęs,
Jauką apsispjaudęs
Nikodemas su draugeliais
Ruošėsi žvejybon,
Nes žinojo, kur žuvelės
Pačios krantan lipa...
Ir tikrai... Raudoną slieką
Lyg pakvaišę griebė,
Nikodemui tik beliko
Traukti žuvį riebią.
Išmetė žvejai po gramą.
Už sėkmingą žūklę,
Kad ne vienas kilogramas
Šių kvailelių būtų.
Nepajuto, kaip jau greitai
Saulė miegot leisis
Lašiniai ir velnio vaistai
Davė savo vaisių:
Staiga - trukt... Ir atitrūko
Meškerė nuo valo,
O kabliukas tiesiai lūpon -
Na, dabar bus galas!
Sutema. Neklauso rankų
Tas kabliukas mažas.
Nikodemui širdis trankos,
Ašarėlės laša...
Draugas laikė valo galą -
Jam paslydo koja,
Nikodemas, net išbalęs,
Rėkdams išsižiojo.
Valo galas ir kabliukas,
Perplėšdamas lūpą,
Nikodemo gerklėn spruko.
Jam visai nerūpi,
Kad dabar beliko ryti
Šį prakeiktą šelmį -
Tartum alkanai žuvytei
Masalą apgaulės.
Baimėj laukė Nikodemas,
Kada kranktels varnos
Arba valo galas senas
Atsirems į kelnes...
Vienaryt... O Dievulėliau,
Kažkas klešnėj kybo... -
Gal kas kablį pastūmėjo,
Kad žemyn nuslydo?..
Čiupo greit numovęs kelnes
Valo trumpą galą,
Sukrutėjo kažkas bamboj,
Net širdis apsalo...
Liko rankoj atitrūkęs
Valas be kabliuko... -
Iki šiol šiam žvejui rūpi:
- Kas toliau gi būsią?..
***
Nuotykių žvejams nutinka
Pačių įvairiausių.
Kieno viduriuos kabliukas?
Tikro žvejo klauskit.
Irena Vaičiulytė-Bradaitienė
