Viena jauna moteris labai išgyvena dėl savo plokščios krūtinės. Ji mielai pasinaudotų plastinės chirurgijos gydytojų paslaugomis, tačiau dėl širdies ligos negali būti operuojama. Taigi ji ieško kitokių priemonių sau padėti. Teiraujasi ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje. Kartą viena pažįstama jai sako:
- Man pasakojo apie keistuolį, ilgai gyvenusį Meksikoje, o paskui Peru su indėnais ir išmokusį neįtikėtinų dalykų. Nors jis buvo girtuoklis ir rūkydavo žoleles, įgijo stebėtiną Dievo dovaną: sugebėdavo padidinti daiktus! Neseniai jis sugrįžo į Lietuvą ir gyvena kažkokiame kaime. Sužinok adresą ir nuvažiuok pas jį.
Jaunoji moteris apvažiuoja visą Lietuvą. Galiausiai keistuolį gydytoją suranda atokioje gyvenvietėje. Papurusiais plaukais jis labai primena mokslininką Einšteiną. Šis vyras keistokas, šiek tiek žvairas, su kabančiu žibintuvėliu pakaklėje. Sužinojęs apie moters bėdą, nedvejodamas paaiškina:
- Taip, ponia, aš galiu padidinti jūsų krūtis, nes šioje srityje turiu didelę patirtį. Daiktai didėja, kai aš į juos žiūriu. Taip pat jie auga vien man apie juos pagalvojus. Kai buvau mažas, padidindavau agurkus, kitas daržoves, triušius...
- Tikrai?
- Taip, tiktai su viena sąlyga. Jūs privalote būti labai punktuali.
- Kodėl?
- Tuojau paaiškinsiu. Pirmiausia prašau nustatyti savo laikrodį pagal manąjį minutės ir sekundės tikslumu. Dabar yra septyniolika valandų, dešimt minučių ir penkiolika sekundžių. Kiekvieną popietę lygiai šešioliktą valandą aš galvosiu apie jus ir jūsų krūtinę. Tuo pačiu metu jūs maigysite savo krūtų spenelius sukamaisiais judesiais ir dainuosite: "Tik, tik, laikrodėlis". Jūs tikriausiai mokate šią dainą. Taip darykite kiekvieną dieną po septynias minutes. Po mėnesio atvykite pas mane.
- Taip, būtinai, - atsako truputį nustebusi moteris.
Sugrįžusi į namus pačią pirmąją dieną ji imasi darbo. Lygiai šešioliktą valandą pasikelia megztuką, užkiša rankas ir, sukdama ratu krūtų spenelius, septynias minutes dainuoja. Po savaitės tokio "gydymo" jos krūtys tikrai pradeda didėti. Jaunoji moteris jaučiasi kaip devintame danguje. Praeina mėnuo. Per tą laiką putlumai dar labiau paauga. Ji nuvyksta pas stebukladarį, kaip buvo sutarta.
- Labai gerai! Viskas juda pirmyn. Tęskite procedūrą dar mėnesį.
Per porą mėnesių moteris taip priprato, kad šešioliktą valandą automatiškai pasikelia megztuką ir dainuodama maigo krūtų spenelius.Vieną dieną jai prireikia į paštą. Prieš eidama apskaičiuoja, kad suspės į namus grįžti laiku. Deja, pašte, lyg tyčia, labai daug žmonių ir ji turi laukti savo eilės. Pagaliau moteris atsiduria prie langelio, tačiau laikrodis jau rodo lygiai šešioliktą valandą. Tada ji pasikelia megztuką ir pradeda savo ritualą.
- Ponia, ką jūs darote? Liaukitės! Čia juk vieša vieta.
- "Tik, tik, laikrodėlis..." Pone, aš negaliu sustoti. "Tik, tik..." Aš privalau tai tęsti septynias minutes.
- Paklausykite, ponia, čia juk daugybė žmonių. Koks čia ekshibicionizmas?
- Tai ne ekshibicionizmas, pone. Tai medicininis gydymas. Aš privalau kiekvieną dieną lygiai šešioliktą valandą sukamaisiais judesiais masažuotis krūtų spenelius ir dainuoti, kad krūtys padidėtų.
- Ar jau šešiolika valandų?!
- Taip, šešiolika valandų ir viena minutė.
- O lia lia!
- Kas jums atsitiko?
Prie langelio dirbęs vyras staiga pasitraukia per žingsnį, skubiai patraukia žemyn kelnių užtrauktuką, išsitraukia penį ir garsiai dainuodamas "Ramta drylia..." pradeda energingai masturbuotis.
