Albertas ONIŪNAS
Tardymo departamento ypatingai svarbių bylų vyr. tardytojas Mažeikiuose Stasys Pleinys baigė parengtinį tardymą byloje, kurioje pagrindinės Telšių organizuotos nusikalstamos Vinco Šilio gaujos nariai kartu su pačiu vadeiva priešakyje yra kaltinami daugybe nusikaltimų. Tai reketas, milijonai padirbtų JAV dolerių, nusikalstamos gaujos organizavimas, dalyvavimas jos veikloje ir kiti dalykai. Vienuolikos kaltinamųjų žygiai aprašyti 21 bylos tome. Prieš gaują liudija 40 liudytojų, taip pat keli tos pačios gaujos nariai. Jie yra saugomi ir nuo baudžiamosios atsakomybės bus atleisti. Baigėsi tie laikai, kai "šiliniai" jautėsi nebaudžiami, sprogdino, šaudė, žudė, vietinių komisarų kabinetų duris atidarinėjo kojomis, o kai kuriuos prokurorus mušė per veidą kaip nusikaltusius mokinukus. Tačiau kol teismas dar nepriėmė sprendimo, anksti teigti, jog teisybė bent iš dalies nugalėjo. Įvairių problemų kyla net dabar, kai gaujos nariai susipažįsta su byla. Kai kurie Mažeikių komisarai, neturintys nieko bendra nei su byla, nei su jos tyrimu, savo veiksmais trukdo sėkmingai užbaigti parengtinio tardymo maratoną...
Amfetaminas - kilogramais
Kaltinimai pareikšti Vincui Šiliui ( 35 m.), Valdui Butkevičiui (39 m.), Gintarui Račkauskui, pravarde Blinda (28 m.), Albertui Skulskiui, pravarde Gyvis ( 39 m.; šiuo metu Gyvis jau nuteistas už nužudymą ir atlieka bausmę), Vaidotui Račiui (34 m.), Raimondui Laukiui (28 m.), Egidijui Ivoškui (23 m.), Dariui Vaukui (23 m.), Imantui Šakaliui (23 m.), Vladui Šimkui (26 m.) ir Vytautui Jonaičiui (33 m.). Nuo tardymo pasislėpė ir yra ieškomas Alfredas Šiušis. Algimantas Albinskas buvo suimtas, tačiau teismas nusprendė jį paleisti. Taip pat kažkur slepiasi Mindaugas Zeveckas, Edmundas Kazragis, Saulius Pocius, Arūnas Basas. Robertas Mickus miręs įtartinomis aplinkybėmis.
Galima sakyti, kad gaujos demaskavimas prasidėjo praėjusių metų viduryje. Tada Kelmėje Vilniaus policijos ONTT darbuotojai aptiko narkotikų fabrikėlį. Kelmėje gyvena V. Šilio vieno iš pagrindinių gaujos narių Alfredo Šiušio pusbrolis Algimantas Šiušis. Jis savo namų rūsyje ir įsteigė amfetamino gamybos laboratoriją. Jis yra savamokslis, tačiau chemiją išmano. Mat narkotikų gamybos procesas nėra paprastas. Kai laboratoriją užgriuvo pareigūnai, A. Šiušis buvo sulaikytas, o jo pusbrolis, Šiliui artimas Alfredas Šiušis, sugebėjo pasislėpti ir yra iki šiol ieškomas. Per kratą pareigūnai rado 300 gramų gatavos produkcijos ir 20 kilogramų tarpinio produkto, kuris būtų tapęs amfetaminu papildomai perdirbus. Po kratos visa laboratorijos įranga vos tilpo į didžiulį sunkvežimį. Tardymo metu A. Šiušis sekė pasakas, kad pas jį atvyko kažkokie rusai, kurie, nurodė jiems reikalingų cheminių medžiagų gamybos technologiją, pažadėjo mokėti po 1 JAV dolerį už gramą gatavos produkcijos. A. Šiušis neišdavė nei V. Šilio, nei savo pusbrolio. Todėl byla buvo išskirta į atskirą ir perduota teismui. Dabar narkotikų gamintojas jau yra nuteistas ir atlieka bausmę.
Nuo "Aro" - į ežerą
Demaskavimo narkotikų fabrikėlį buvo iškelta baudžiamoji byla, stebimi V. Šilio gaujos nariai. Kai jie bandė pamokyti, ką pareigūnams turi kalbėti vienas liudytojas, nuspręsta juos sulaikyti. Praėjusių metų liepos 17 dieną "Aras" šturmavo Plungės rajono Beržoro kaime ant to paties pavadinimo ežero kranto esančią sodybą. Ji priklauso V. Šilio broliui. Buvo sulaikyti R. Laukys, V. Račys, E. Ivoškus, D. Vaukas, I. Šakalys. Kartu su jais buvo ir V. Šilys, tačiau šis nėrė į ežerą ir nuo pareigūnų paspruko. Tik po dešimties dienų V. Šilį pavyko sulaikyti prie Vilniaus esančiuose soduose, kai jis ketino susitikti su žmona. V. Šilys pareigūnams įnirtingai priešinosi, vėliau grasino, kad tik būtų paleistas. Nepavyko.
Maloningas teisėjas
Keista istorija nutiko Algimantui Albinskui. Iš pradžių Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Stulginskas išnagrinėjo prašymą suimti, tačiau nutartį skelbti nusprendė tik kitą dieną. Teisėjas negalėjo nežinoti, kad A. Albinsko sulaikymo terminas baigiasi jau tos pačios dienos vakare. Vadinasi, teisėjo manymu, A. Albinskas turėjo būti paleistas ir kitą dieną savo noru ateiti į teismą, išklausyti nutarties dėl suėmimo. Vis dėlto kriminalistai rado išeitį - nuvežė A. Albinską į namus pas sugyventinę ir visą naktį saugojo, kad jis kur nors nepabėgtų, o rytą nuvežė į teismą. Teisėjas buvo priverstas leisti suimti. Kai terminas ėjo į pabaigą, kriminalistai vėl kreipėsi dėl suėmimo į tą patį teisėją. Šįkart K. Stulginskas nepratęsė suėmimo termino - nerado pagrindo. Toks sprendimas buvo apskųstas Šiaulių apygardos teismui. Bet ir šio teismo teisėjas R. Jurgaitis buvo tos pačios nuomonės, kaip ir jo mažeikietis kolega. A. Albinskas buvo paleistas teismo salėje, jam paskirtas namų areštas. Kurį laiką jis laikėsi to arešto taisyklių, tačiau bylai einant į pabaigą, kai tapo jau aiškūs visi kaltinimai, A. Albinskas paspruko ir iki šiol yra nesėkmingai ieškomas.
Brutaliausias reketas
Bene daugiausia kaltinimo epizodų yra dėl reketo 1990 - 1994 metais. V. Šilys su bendrininkais mušė verslininkus kumščiais, pagaliais, metaliniais strypais ir reikalavo duoklės. Štai iš verslininko V. V. buvo atimtas butas su visais baldais ir buitine technika, atvirai apiplėšta jo įmonė, atimti trys tai įmonei priklausę automobiliai. Tik tam vienam žmogui buvo padaryta 117 000 litų žala. 1992 metais buvo reketuojamas UAB "Žydrius" ir bendrovės Telšių filialo vadovas A. M. Jis kreipėsi į firmos savininką Ž. Buzą ir netrukus iš Marijampolės atvyko keli vietinių gaujų nariai - jie sutarė su V. Šiliu ir kuriam laikui "Žydrius" buvo paliktas ramybėje. Kai bendrovė bankrutavo, V. Šilys vėl prisistatė ir pareikalavo iš filialo vadovo A. M. gražinti pinigus, kuriuos V. Šilio pažįstami į tą bendrovę buvo investavę. Pinigų nebuvo, tad A. M. buvo suspardytas, jam duota savaitė atsiskaityti. Žmogui nebeliko kitos išeities, kaip pasitraukti gyventi į Rusiją. Kitas nukentėjusysis - A. R. - taip pat neteko visų baldų ir automobilio, kai neturėjo iš ko sumokėti gaujos reikalaujamos sumos. Pernai, kai gaujos nusikaltimus imta rimtai tirti, gaujos nariai net du kartus liepė parašyti A. R. pareiškimą, kad jis dėl turto prievartavimo neturi jokių pretenzijų V. Šilio gaujos nariams. A. R. buvo nuvežtas su tais pareiškimais pas notarę, kuri juos patvirtino. 1996 metais gaujos nariai įmetė tris kovines granatas į A. T. automobilių prekybos saloną ir pridarė didžiulių nuostolių. Sprogimas įvyko dėl to, kad A. T. nesumokėjo 15 000 dolerių "šiliniams". Po šios akcijos A. T. buvo priverstas skubiai sprukti į Rusiją.
Gamino net ir popierių pinigams
Bene rimčiausias "šiliniams" pateiktas kaltinimas - 10 milijonų netikrų JAV dolerių pagaminimas. Tai buvo daroma Telšių rajono Brevikų kaime, Skuodo rajono Pašilės kaime, o Plungės rajono Alsėdžių miestelyje buvo gaminamas specialus popierius su metaline apsaugine juostele, plaušeliais ir vandens ženklais. "Šiliniai" įsigydavo iš fabriko pusfabrikačio - popieriaus masės, o po to namudinėmis sąlygomis pagamindavo popierių iki galo. Jis būdavo dviejų sluoksnių, tarp kurių ir būdavo dedami apsaugos ženklai. Pinigai būdavo spausdinami ofsetinės spaudos pramoninėmis staklėmis, atsivežtomis iš Lenkijos. Manoma, kad dolerių gamybos technologija taip pat gauta iš šios šalies nusikaltėlių. Pirmiausia šimtadolerinės kupiūros buvo piešiamos kompiuteriu išdidinant kiekvieną detalę, vėliau viskas būdavo sukomponuojama. Pinigų gamintojai nėjo lengviausiu keliu ir dėjo labai daug pastangų, kad kupiūros atrodytų kuo tikroviškiau. Todėl iš pradžių ėmus gaminti naujo pavyzdžio kupiūras, sumanymo atsisakyta - ši kupiūra geriau apsaugota ir ją kokybiškai pagaminti labai sunku. Imta klastoti senojo pavyzdžio šimtines. Visi doleriai buvo pagaminti pakankamai kokybiškai - tai pripažino net į Lietuvą atvykusi JAV iždo specialistė. Žemaitiški doleriai cirkuliavo Lenkijoje, Bostone, Čikagoje. Platinimo paslaptys liko neatskleistos, tačiau manoma, kad šiais pinigais buvo atsiskaitoma už narkotikus ir vogtus automobilius Lenkijoje bei Rusijoje. Vienintelis rimtas padirbtų šimtinių trūkumas buvo tas, kad pinigų tikrinimo aparatai aptikdavo klastotę. Todėl "šiliniai" buvo įsigiję kelis tokius aparatus, juos išardė ir studijavo veikimo principus. Manoma, kad jei ne sulaikymas, netrukus būtų buvę pradėta gaminti dolerius, kuriuos ir tikrinimo aparatai būtų "pripažinę". Buvo gaminamos net ir dolerių pakelių įpakavimo juostos su JAV federalinio banko užrašais.
Aibė nužudymų
Labai daug V. Šilio gaujos nusikaltimų liko "už kadro" dėl to, kad praėjo nemažai metų. Daugelis Telšiuose įvykdytų nužudymų ir pasikėsinimų siejami su gauja. 1992 metais nušautas V. Šiliui vienvaldžio nusikaltėlių lyderio vardo siekti trukdęs Arūnas Šileikis. 1993 metais restorane "Germantas" automato serija nukautas Ričardas Jomantas, kuris buvo susipykęs su lyderiu. 1996 metais pistoleto šūviais į galvą nužudytas už narkotikų platinimą atsakingas "šilinis" Antanas Naglys. 1998 metais nužudyti ir miške užkasti broliai Algimantas ir Bronius Jonikos. B. Jonika buvo vienintelis, sugebėjęs organizuoti šiokį tokį pasipriešinimą V. Šilio komandai. 1999 metais mįslingomis aplinkybėmis mirė "šilinis" Robertas Mickus. 2000 metais prie savo namų nušautas verslininkas Vidmantas Kaupys, kuris buvo "opozicinis" verslininkas V. Šilio atžvilgiu.
B. Jonika pralaimėjo
Buvęs boksininkas Bronius Jonika praturtėjo su savo statybininkų brigada Rusijoje dažydamas įvairius objektus. Kai 1990 metais Telšiuose iškilo V. Šilys, B. Jonika išsyk buvo nusiteikęs priešiškai ir įvairiais būdais bandė su juo susidoroti, netgi teikdamas apie V. Šilį ir jo komandos narius informaciją VRM. B. Jonikos pusėje buvo ir Robertas Urvakis, žinojęs, kaip nuimti auksą nuo rusiškų radiodetalių, Robertas Pocius (vėliau "šilinių" taip pat nužudytas ir užkastas), V. Kaupys ir kiti. B. Jonika savo nusikalstamos gaujos neturėjo. Jam padėjo tie patys dažytojai ir dalis verslininkų. Žinoma, tokios pajėgos su gerai ginkluotais V. Šilio smogikais lygintis negalėjo. 1994 metais į B. Joniką buvo parengtas pasikėsinimas. Jo automobilį automato šūvių serijomis mieste suvarpė staiga privažiavęs motociklininkas. Žuvo niekuo dėtas automobilį vairavęs darbininkas, o pats B. Jonika buvo sunkiai sužeistas ir pasislėpė nuošalioje Skuodo rajono sodyboje. Tai buvo jau antrasis pasikėsinimas. Prieš tai "šiliniai" įmetė kelias granatas į B. Jonikos butą, bet, laimei, tuo metu ten nieko nebuvo. Trečiasis ir lemiamas pasikėsinimas įvyko 1998 metais. B. Jonika drauge su broliu Algimantu buvo pagrobtas ir nušautas, o vėliau miške užkastas. Brolių automobilis nuvairuotas į kitą rajono pakraštį ir sudegintas. Šis nužudymas liko neatskleistas, kaip ir visi likusieji. Tačiau operatyvininkai dar turi vilties, kad sunkiausių gaujos nusikaltimų tyrimas pajudės iš mirties taško. Tai didžiąja dalimi priklauso nuo šios baudžiamosios bylos baigties.
Operatyvinis darbas prie pianino
Parengtinis tardymas byloje truko ilgiau, nei metus laiko ir nebuvo lengvas. V. Šilys šaipėsi iš pareigūnų pastangų izoliuoti gaujos narius vienus nuo kitų ir neleisti jiems bendrauti tarpusavyje. Jis gyrėsi, kad visi kamerose turi mobiliuosius telefonus ir kai reikia, pasišneka. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus gaujos nariai dažnai į Mažeikių areštinę būdavo atvežami "užkaifavę" nuo narkotikų. Telšių areštinėje nė vienas gaujos narys per visą tardymo laikotarpį nebuvo laikomas, baiminantis informacijos nutekėjimo ir galimų vietinių pareigūnų ryšių su nusikaltėliais. Jau tardymui pasibaigus ir gaujos nariams susipažįstant su byla, įvyko dar keli incidentai, kuriuose minima Mažeikių kriminalinės policijos komisaro Romano Lupeikos pavardė, nors šis komisaras neturi nieko bendra su bylos tyrimu ir be tą tyrimą atliekančio tardytojo žinios negali atlikti kokių nors veiksmų su gaujos nariais.
Štai "šilinis" Egidijus Ivoškus parašė Mažeikių prokuratūrai pareiškimą, kuriame teigia, kad šių metų liepos 23-iosios vakarą pas jį į kamerą Mažeikių areštinėje atėjo komisaras R. Lupeika, kuris informavo, kad į kamerą bus uždarytas dar vienas areštantas. E. Ivoškus tam sakosi neprieštaravęs. Kiek vėliau R. Lupeika liepęs E. Ivoškui rinktis daiktus, esą reikės važiuoti pasikalbėti. E. Ivoškus atsisakęs po darbo valandų kažkur važiuoti. Tada R. Lupeika atsivedęs porą pareigūnų, kurie atlikę smulkią E. Ivoškaus daiktų kratą. Kai ir po to jis atsisakęs važiuoti, į kamerą buvo pripurkšta ašarinių dujų. Galop E. Ivoškus buvo sumuštas ir nuvestas į antrajame komisariato aukšte esančią salę. Čia vėl buvęs mušamas, o komisaras R. Lupeika vėliau sėdęs prie pianino, sugrojęs "katino maršą" ir "du gaidelius". Taip pat E. Ivoškus buvęs gąsdinamas, kad taps "gaidžiu". Vėliau jis buvo išvežtas į Telšių PK areštinę. Kitą dieną tardytojas S. Pleinys nedelsdamas susigražino E. Ivoškų į Mažeikius.
Komisaras - labai smalsus
E. Ivoškų apžiūrėjo felčerė ir med. ekspertas, išvados dėl sumušimų kol kas dar nepateiktos, tačiau aišku, kad jų buvo. Skundus yra parašę ir keletas kitų tuo metu Mažeikių areštinėje laikytų asmenų. Visi jie teigia, kad komisaras R. Lupeika iš jų tyčiojasi, po kelis kartus verčia nuogai nusirengti, be jokio reikalo purškia ašarines dujas. Manoma, kad R. Lupeika yra bendravęs ir su V. Šiliu, tik nežinia, kokiais tikslais.
Taip pat "Akistatai" pavyko sužinoti, kad komisaras R. Lupeika aktyviai domėjosi iš Vilniaus atvykusių ONTT darbuotojų darbu. Žinant, kad komisaras su bylos tyrimu neturi nieko bendra, jo veiksmai, švelniai tariant, atrodo kiek keistokai.
O dėl areštuotų asmenų pareiškimų, panašu, kad objektyvus tyrimas nelabai įmanomas. Mažeikių policijos komisariate jau atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio išvadose yra konstatuojama, jog E. Ivoškus prieštaravo, kad į jo kamerą būtų uždarytas dar vienas žmogus, vėliau apliejo komisarą R. Lupeiką verdančiu vandeniu. Todėl prieš jį visai teisėtai buvo panaudotos spec. priemonės. Apie "katinų maršus" komisariato salėje patikrinimo išvadose neužsimenama. Mažeikių rajono apylinkės prokuroras A. Dževečka sakė, kad kol nėra teismo medicinos ekspertų išvadų dėl E. Ivoškaus sumušimo, joks sprendimas nebus priimamas.
