Už mirtinus smūgius beisbolo lazda
Irena ZUBRICKIENĖ
Prieš 22 metus už nužudymą nuteistas ir 10 metų bausmę atlikęs Šveicarijos kaimo (Jonavos r.) gyventojas Gintautas Sadauskas (42 m.) vėl kremta kalinio duoną. Ir vėl - už nužudymą. Jeigu tarp abiejų nusikaltimų nebūtų buvę tokios didelės pertraukos (pirmasis teistumas jau išnykęs), teisėjai turbūt būtų svarstę ir apie žudiko kalėjimą iki gyvos galvos.
Nors Gintautas teigė esąs ne girtuoklis - geriąs "tik išimtinais atvejais", tačiau praėjusių metų rugpjūčio 7-osios "išimtinė" išgertuvės buvo lemtingos. Tą pavakarę Šveicarijos kaime, prie namo Parko gatvėje, kur gyvena ne viena šeima ir pats Gintautas, trys vyrai laiką leido prie butelio. Be Gintauto, buvo dar Deividas Žilinskas ir pas tėvus užsukęs paviešėti Giedrius Stepšys (35 m.). Kurį laiką trijulė bendravo taikiai, aplinkiniai jais nesidomėjo ir nesipiktino. Tačiau apie 18 valandą, kai vyrai buvo jau gerokai įkaušę, o Deividas net ir užsnūdęs, tarp Gintauto ir Giedriaus kilo barnis. Jo priežasčių Gintautas nesugebėjo paaiškinti ir teisme - esą žino tik tiek, kad buvo įžeidinėjamas. Anot Gintauto, Giedrius prieš jį šokinėjo, sudavė smūgį, spyrė, todėl teko gintis.
Peštukus apramino muštynes pamačiusi Giedriaus mama Laima Stepšienė, ir iki barnio vis pasidairydavusi į kiemą, nes žinojo, kad ir kaimynas Gintautas, ir jos sūnus Giedrius, kaip mėgstama sakyti, ne pėsti. Laima, pamačiusi, kad Gintautas surinko indus ir nusinešė į savo kambarį, manė, jog girtų vyrų konfliktas užgesintas, ir vėl nuėjo į butą. Tačiau po kelių minučių Laimos marti Svetlana Samanta, Giedriaus žmona, pasakė, kad kaimynas Gintautas vėl išėjo iš savo buto į kiemą, tačiau ne tuščiomis rankomis, o nešinas beisbolo lazda. Moterys nebespėjo suturėti agresyviai nusiteikusio kaimyno ir perspėti Giedrių, kuris, kelių liudininkų teigimu, buvo užpultas iš už nugaros, kai visai to nesitikėjo. Gintautas apdaužė Giedrių lazda per galvą, kol šis nukrito ant žemės, o tada dar kirto ir gulinčiam. Giedrius nebesikėlė. Jam buvo iškviesta greitoji pagalba. Atvyko ir policija - išsivežė po kiemą tebevaikščiojusį Gintautą. Trečias sugėrovas Deividas, pabudęs nuo triukšmo ir pabūgęs, jog ir pats nebeišvengsiąs smurto, dėjo į kojas.
Giedrius, suteikus jam pagalbą, tą patį vakarą buvo išleistas iš ligoninės. Tačiau naktį vyrui staiga pradėjo labai sparčiai blogėti, ir greitoji vėl atvyko į Šveicarijos kaimą. Sužalotasis buvo išgabentas į Kauno medicinos universiteto klinikas.
Iš policijos į namus išleistas Gintautas Sadauskas sekė įvykių eigą. Iš pradžių jis, vis laikydamasis savo versijos, kad tik gynėsi, sumušto Giedriaus tėvams ir kitiems artimiesiems išdidžiai kalbėjo, kad šiems reikia tik džiaugtis, jog jis į kiemą išėjo su lazda rankoje, o ne su kirviu - esą būtų sukapojęs. Kodėl taip reikėję daryti, Gintautas irgi paaiškino pats - tai buvusi auklėjimo pamoka. Kiek vėliau Gintautas, aplankęs kaimynus Stepšius, jau buvo lankstesnis ir rimtesnis - domėjosi Giedriaus sveikata ir net siūlė savo pagalbą.
Kaune Giedrius buvo operuotas, tačiau jo sveikatos būklė negerėjo. Po 3 savaičių jis klinikose mirė. Gintautui Sadauskui pakibo bausmės už nužudymą grėsmė - jis Giedriaus mirties dieną buvo suimtas. Vyras dar tikėjosi, kad jam pavyks įrodyti, jog ne jis žudikas, tačiau duomenų, kad Giedrius kažkur būtų patyręs smurtą iki minėtų išgertuvių tėvų kieme, nebuvo, visi liudininkai liudijo prieš Gintautą, o policijos tyrėjui dar buvo perduotas ir Giedriaus ranka ligoninėje parašytas raštelis, jog jį sumušė Gintautas Sadauskas. Rašysenos tyrimo specialistai nustatė, kad raštelyje - tikrai Giedriaus rašysena. Kaltinamajam tik pavyko nuginčyti suduotų smūgių skaičių: nors liudininkai tvirtino matę, kad Giedriui kliuvo mažiausiai 10 smūgių lazda į galvą ir mažiausiai 8 smūgiai į kojas, rankas ir nugarą, o pats Gintautas tvirtino, jog sudavė sugėrovui tik vieną smūgį į galvą, ekspertai nustatė, kad rimti galvos sužalojimai G. Stepšiui padaryti mažiausiai 3 poveikiais.
Teismas atkreipė dėmesį, kad kaltinamasis, nors ir neigė norėjęs nužudyti Giedrių, tačiau lazda jį daužė per galvą - gyvybiškai svarbų žmogaus organą. Be to, labai žema, kad Giedrius buvo užkluptas iš pasalų, kai jau atrodė, jog konfliktas nurimęs. Nepavyko G. Sadauskui įbrukti teismui ir jo esą susijaudinimo versijos, nes Giedrius buvo aptalžytas ne iš karto per kilusį konfliktą, o kiek vėliau, kai pats Gintautas nukraustė stalą ir turėjo pakankamai laiko atvėsti.
Iki teismo dar buvo analizuojama, ar sužalotas G. Stepšys buvo tinkamai gydomas, nes kaltinamasis kategoriškai tvirtino, jog sugėrovas negalėjo mirti tik nuo jo suduotų smūgių. Buvo padaryta tikrinimo išvada, kad nėra jokio pagrindo abejoti dėl Jonavos ir Kauno medikų atlikto darbo, suteikiant G. Stepšiui pirminę pagalbą ir gelbstint jo gyvybę.
Kauno apygardos teismas, nustatęs, kad G. Sadausko elgesiui įtakos turėjo dar ir girtumas (2,14 promilės alkoholio), paskyrė jam už nužudymą 10 metų kalėti pataisos namuose. Taip pat iš nuteistojo priteisti didžiuliai civiliniai ieškiniai: ligonių kasai - per 10 300 litų, nužudytojo našlei - per 94 000 litų, nužudytojo motinai - per 104 000 litų. Nuosprendį paskelbęs teismas paliko galioti laikiną G. Sadausko nuosavybės teisės apribojimą į dalį turimos žemės ir dalį jo namų. Lietuvos apeliacinis teismas dar gali šį nuosprendį pakeisti.
2008 11 07
