Šitoks kandidatų į prezidentus pulkas! Net septyniolika! O kiek turi turto? Dabartinis prezidentas, įvertinus jo buvusią padėtį ir ankstesnes pajamas JAV, ne toks jau turtingas. Didžiausias "ubagas", kaip ir reikėjo tikėtis, yra Vytautas Šustauskas. Iš Australijos atvykęs Juozas Petraitis už savo turtą nupirktų dalį Lietuvos (ką, atrodo, Vilniuje jau ir daro). Po rinkimų pretendentai turėtų deklaruoti, kiek lėšų išleido savo rinkiminei kampanijai. Tada bus aiškus tų pinigų naudingumo koeficientas. Prezidento bus vienetas, o visų nepapuolusių, t. y. penkiolikos, į antrąjį turą - nulis. Antrasis antrajame ture dalyvavęs ir, ko gero, vėl vos per plauką netapęs prezidentu turėtų pats įvertinti, kiek buvo naudingi jam (o gal tautai ir tėvynei) suplėšytų plakatų pavidalu dar ilgai tikrojo vėjo blaškomi pinigai.
O daug kas mąstėme taip: bet kuris kandidatas, gal išskyrus 2-3, laiku pakrapštęs savo sąžinę ir sveiką protą, įvertinęs daugiau negu nesveikas ambicijas, galėjo padaryti didelę auką savo tautiečiams. Pvz., pagal reitingus (nebūtinai supaprastintos viešosios nuomonės, geriau savo širdies ir sąžinės) save pastatęs ketvirtu, penktu ir t. t., bet kuris pretendentas galėjo atsistoti prieš televizijos kameras ir tarti: "Mieli mano suvargę lietuviai! Daug tarp jūsų bedarbių, neturtingų pensininkų, alkanų vaikų, ligonių, neišgalinčių nusipirkti vaistų, ir t. t., ir t. t. Tad aš savo rinkiminei kampanijai skirtus (keliasdešimt, kelis šimtus tūkstančių ar net milijoną) pinigus skiriu jūsų varganam gyvenimui pagerinti. Medikai, šypsokitės, pensininkai, plokite, vaikučiai, būkite sotūs, bedarbiai, gyvenkite šilčiau".
Sakote, taip negalėjo būti? Taip, jūs teisūs: ne vienas, panoręs būti renkamas, to nepadarė. Plakatais papuošė kas antrą gatvės stulpą ar stotelės sieną, šypsenomis - televizoriaus ekraną, savo kalbomis kai kam pakėlė kraujo spaudimą. Tereikėjo realiai įvertinti savo ambiciją ir protingai panaudoti piniginę amuniciją. Rinkimai bei Kalėdos artėja ir jau vėlu tapti nors pusiau šventuoju tautiečių akyse.
Sakote, ponas Vaigauskas būtų sutrikęs, jei balsavimo biuleteniai jau būtų buvę atspausdinti. Gerai, galėjome pataisyti biuletenio pildymo tvarką: ties pretenzijų tapti prezidentu atsisakiusio atstovo pavarde (ne langelyje ar skrituly) būtume padėję nemažą pliusiuką ir, priklausomai nuo žmonių vargams mažinti paaukotos sumos ar idėjinės rinkiminės meilės, būtume išrinkę pretendentą-džentelmeną (tauta būtų prigalvojusi dar malonesnių epitetų). Jis, mūsų nuomone, ir būtų tapęs trečiuoju kandidatu 2007 metų prezidentų rinkimuose šalia A. Paulausko ir A. Brazausko.
Tauta laukė aukos. Po penkerių metų ji būtų atsilyginusi. Bet jau vėlu, ponai iš pretendentų pulko.
Modestas Birštonas
