Lietuvoje vis dažniau iškilusius ginčus sprendžiama teismuose. Tačiau teisininkai ir dalis verslininkų vis dažniau siūlo spręsti ginčus ne bendros kompetencijos, o arbitražiniame teisme.
Tokio ginčų sprendimo būdo privalumus vardina teisininkas Laimonas Skibarka. Visų pirma, tai proceso lankstumas ir neformalumas. Vienas iš arbitražinių teismų privalumų, anot advokato Gedimino Domino, ir tai, kad ginčus nagrinėja konkrečios srities specialistai o ne vien teisininkai, nes kartais teisėjams pritrūksta kompetencijos spręsti ekonomines bylas.
Dar vienas, tik jau tarptautinio arbitražo, privalumas, lyginant su teismais, pasak teisininko L. Skibarkos, yra tai, kad arbitražo sprendimai pripažįstami beveik visuotinai tarptautiniu mastu ir pagal Niujorko konvenciją galima įgyvendinti arbitražo sprendimą beveik visame pasaulyje.
L. Skibarka taip pat pabrėžė, kad ne visus ginčus gali nagrinėti arbitražas. Pavyzdžiui, šeimos, darbo, administracinių teisinių santykių sprendimas yra išimtinai teismų darbas. Taip pat arbitražas negali nagrinėti ginčų, susijusių su konkurencija, patentais, bankrotu ar vartojimo sutartimi. Tačiau verslininkai sudarydami sutartis gali numatyti, kad jie savo ginčus spręs ne teisme, o arbitraže. Anot advokato G. Domino, nereikia pamiršti ir to, kad nors arbitražo teismo išlaidos ir mažesnės, tačiau jų vis tiek yra.
Nepaisant to, teisininkai tvirtina, kad ginčą spręsti arbitraže, o ne teisme patogiau dar ir dėl to, jog ginčo šalys pačios gali susitarti, kur ir kada bus nagrinėjamas ginčas. Lietuvoje arbitražas atsirado maždaug prieš penkerius metus, tačiau iki šiol tradiciškai dalis verslininkų tarpusavio ginčus mieliau sprendžia teisme. Galbūt tam turi įtakos ir tai, kad arbitražo sprendimas, anot advokato L. Skibarkos, yra galutinis ir jį apskųsti yra labai ribotos galimybės.
Dainius RADZEVIČIUS
