Danielė BAUKUTĖ
Dažnai gailimės vaikų namuose augančių mažųjų, tačiau neretai šeimoje auginti vaikai visuomenei kelia dar didesnį rūpestį. Dešimtmetės vilnietės Aušrinės gyvenimo su mama, močiute ir nuolat besikeičiančiais patėviais istorija vaikų psichologei Virginijai Juodviršienei sukėlė didelį gailestį.
- Vargšas vaikas, - ištarė ji, išgirdusi apie mergaitės ir jos artimųjų elgesį.
Aušrinės mamai Rūtai dabar 28 metai, tačiau nuo 15 metų, kai dar mokėsi devintoje vidurinės mokyklos klasėje, moteris bendrauja tik su kaliniais.
Pirma meilė nelaiminga
Nuo mažens Rūtą augino tik mama. Viename miestelyje policininku dirbantį tėvą ji sutikdavo tik gatvėje, mat kitą šeimą sukūręs ir alimentus pirmagimei mokėjęs vyras nesirūpino nei jos gyvenimu, nei mokslais. Beje, mokytis Rūtai sekėsi ne itin gerai - nuo pat pirmos klasės jos pažymių knygelėje dažniausiai puikuodavosi trejetai.
Mama, užsiėmusi savais darbais, draugais ir draugėmis, taip pat neskirdavo reikiamo dėmesio dukrai, ir Rūta gyvenimo patirties sėmėsi kieme su ne itin pavyzdingais draugais. Ji anksti pradėjo gerti, rūkyti, lankytis diskotekose ir domėtis kitos lyties atstovais.
Pirmąją savo meilę - tuomet jau 18 metų sulaukusį, vos 8 klases baigusį ir niekur nedirbantį Kęstą - devintokė sutiko Alytaus rajono Daugų miestelio diskotekoje. Ten mergina viešėjo pas senelius. Įsiliepsnojo, kaip tuomet atrodė, karšta meilė.
Kęstas vis dažniau atvykdavo į sostinę ir likdavo nakvoti Rūtos namuose. Nors porelė miegodavo vienoje lovoje, merginos motinai tai atrodė visiškai normalu. Ji nekreipė dėmesio į dukters gyvenimą, kol iš buto pradėjo dingti įvairūs daiktai, pinigai. Tada buvusio vyro dėka moteris sužinojo, jog jos "žentelis" nemažai prisidirbęs ir gimtajame Alytuje. Taigi Kęstas atsidūrė už grotų. Nutrūko draugystė, baigėsi meilė. Tai buvo pirmas, bet ne paskutinis kalinys Rūtos gyvenime.
Dukters tėvas pabėgo
Nors 9 klasės egzaminus Rūta išlaikė, kaip įprasta, trejetais, tačiau liko dešimtoje vidurinės mokyklos klasėje. O rudenį vėl Dauguose susipažino su Vievyje gyvenančiu penkeriais metais vyresniu Laimonu. Istorija kartojosi: karštos naktys, atrodo, neblėstanti meilė. Tiesa, reikia pasakyti, kad Laimis jau buvo sėdėjęs už vagystes, bet savo įpročių nekeitė. Keliose vagystėse dalyvavo ir Rūta. Šešiolikmetė likdavo "sargyboje"...
Į vienuoliktą klasę mergina nebenuėjo, nes dešimtosios metiniame trimestre turėjo beveik visus dvejetus.
Greitai Rūta suprato esanti nėščia. Laimono meilė baigėsi. Pareiškęs, kad jam dar anksti tapti tėvu, jis pasipustė padus.
Kadangi nėštumas buvo vos kelių mėnesių, Rūta nesutriko ir susidraugavo su tame pačiame kaime gyvenančiu tik 15 metų turinčiu, tačiau jau senokai savo simpatijų jai neslepiančiu Aleksandru. Vaikinas sužinojo, kad draugė laukiasi, ir džiaugėsi tapsiantis tėvu.
Dukra Aušrinė gimė 1990 metų spalio 30-ąją. 1991-ųjų kovą Rūtai sukako 18 metų.
Gimus mergytei Aleksandras suprato, kad ji ne jo, tačiau greitai draugei atleido ir kaip pavyzdingas tėvas eidavo kartu pasivaikščioti. Vieno tokio pasivaikščiojimo metu Rūtos mamos butas buvo apvogtas - vagys nesilaužė, o gražiai atrakino ir vėl užrakino duris. Buvo matyti, kad ilgapirščiai žinojo, kur laikomi pinigai, mamos auksiniai papuošalai. Iškart kilo įtarimas - savų darbas! Aleksandro broliai - tada dar tik 12 metų Andrejus ir per 20 perkopęs du kartus teistas Ruslanas. Vagystės iniciatorius buvo Aleksandras, broliui davęs Rūtos buto raktus.
Po šio įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla - Aleksandras ir Ruslanas neteko laisvės, o jaunėlis Andrejus liko namie.
Vestuvės įvyko kalėjime
Ilgėdamasis Rūtos, Aleksandras iš kolonijos išeinančiam draugui užrašė jos adresą ir paprašė aplankyti. Taip ji susipažino su Viktoru. Po mėnesio vyras apsigyveno jos bute, tačiau "šeimyninė" laimė truko neilgai - Viktoras vėl buvo sučiuptas vagiliaujantis ir sugrįžo už grotų. Romanas tuo nesibaigė. Kolonijoje buvo "atšoktos" vestuvės, o po pusmečio įvyko ir skyrybos. Bijodamos keršto, moterys pakeitė gyvenamąją vietą. Iš didelės meilės Rūtai ir jos dukrai liko tik Viktoro pavardė, mat po vestuvių jis mergaitę įsidukrino.
Po to Rūta gyveno dar su trim vyrais, kurie visi buvo teisti. Dabar jau trejus metus ji turi nuolatinį draugą - taip pat kartą teistą Gerardą - ir, atrodo, gyvenimu nesiskundžia. Ko nepasakysi apie gražią, protingą, tačiau lyg vežikas kalbančią Aušrinę.
Pirmasis žodis - keiksmažodis
Rūta neslepia, kad pirmasis dukters žodis buvo ne "mama", ir ne "tėtė", o sunkiai ištariamas, tačiau turbūt dažniausiai šeimoje girdimas "bl..."
Jį dažniausiai mergaitė vartoja ir dabar, tačiau išmoko ir begalę naujų keiksmažodžių - lietuviškų, rusiškų, angliškų.
Rūtos draugės prisimena, kad vos dvejų metukų sulaukusi Aušrytė šokoladuką atnešusiai, tačiau paerzinti sugalvojusiai močiutei atrėžė: "Bl.. k.. sena užpi..."
Negaili ji riebių žodelių ir mamos vyrams. Paklausta, kas yra jos tėvas, Aušrinė net nesusimąstydama atsako: "Gandonas", o geriau pagalvojusi priduria: "Bl...aš išvis nežinau, koks b... mane padarė".
Dėl tokių įpročių Aušrinė negalėjo lankyti vaikų darželio, nes kai visa grupė pradėjo kalbėti taip kaip ji, auklėtojos gražiai paprašė mamos jos daugiau čia nebeatvesti.
Rūtą mažoji taip pat dažnai išvadina prostitute, paleistuve ir kitaip, tačiau ši tik šypsosi ir net nesiruošia sudrausminti dukters.
Prognozė: ateitis - prostitutė
Psichologė V. Juodviršienė baisisi ir dukters, ir jos mamos gyvenimu. Aušrinei ji prognozuoja geriausiu atveju prostitutės ateitį.
- Pagirtina, kad mama neatidavė dukters į vaikų namus, o nusprendė auginti viena, tačiau tokioje aplinkoje, kai motina ir močiutė viena kitos nekenčia (Rūta ir jos mama nuolat konfliktuoja), kai mama yra nuolat mušama (prieš Rūtą yra ranką pakėlę visi jos vyrai; neretai juos tam paskatina jos motina), vaikas patiria didelę emocinę traumą, - sako psichologė.
V. Juodviršienės teigimu, pagelbėti Aušrinei galėtų tik meilė ir svetimi žmonės, sugebantys parodyti, kad gyvenime yra ir daugiau dalykų, ne vien tik smurtas, patyčios, keiksmažodžiai.
