Kodėl susergama keratitu?
Keratitas - tai ragenos uždegimas. Pagrindiniai jo simptomai yra akių paraudimas ir ašarojimas, šviesos baimė, vokų spazmai, akių skausmas, išskyros iš akių, svetimkūnio jutimas akyje, regos sutrikimai, opa ragenoje ir kt.
Pasak akių ligų gydytojos Vilmos Rimaitienės, keratitas gali išsivystyti dėl įvairiausių priežasčių. Tam įtakos gali turėti akių sausumas, kai kurie medikamentai (lašinami į akis). Keratitą gali sukelti kontaktiniai lęšiai ar į akį patekęs svetimkūnis, ultravioletinių spindulių poveikis ar kai kurios akies ligos: virusinis konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), blefaritas (akių voko krašto uždegimas), taip pat įvairios akių traumos (ragenos nubrozdinimai, akių maišelio uždegimai, nudegimai). Keratitą, anot gydytojos, gali sukelti ir kai kurių vitaminų (B1, B2, C), o ypač - vitamino A trūkumas, taip pat kai kurie alergenai.
Keratitą gali sukelti mikrobai (grybeliai, virusai, bakterijos), į pažeistą rageną patekę iš išorės arba iš organizme esančių infekcijos židinių (nesveikų dantų, uždegimo pažeistų veido daubų, taip pat sergant tuberkulioze, brucelioze, sifiliu ar kt. infekcinėmis ligomis). Keratitą gali sukelti ir herpeso virusas (kuris sutrikdo ragenos inervaciją), suaktyvėjantis nusilpus organizmo imuninei sistemai, pervargus, psichiškai ar fiziškai išsekus.
Uždegimas ragenoje, anot gydytojos, dirgina ragenos nervines galūnes ir sukelia refleksinį ašarojimą. Prie šio nemalonaus reiškinio prisideda akių baimė šviesai, vokų spazmai. Šie trys paminėtieji simptomai kitaip dar vadinami ragenos sindromu.
Kenksmingiems veiksniams veikiant rageną, susiformuoja uždegimo židinys (infiltratas). Toje vietoje ragena drumstėja, pasidaro pilkšva ar gelsva.
Infiltratai esti labai įvairūs - įvairių formų, įvairių dydžių, susiformavę ragenos centre ar kitoje vietoje, paviršiniuose ar gilesniuose ragenos sluoksniuose.
Praėjus tam tikram laikui uždegimo židinys (infiltratas) rezorbuojasi arba išopėja. Esant vadinamosios šliaužiančiosios ragenos opos atvejui infiltratas išopėja itin greitai: opa plečiasi, "šliaužia" į vis naujus ragenos sluoksnius. Galiausiai, ligai toliau progresuojant, ragena suplonėja ir gali lengvai suplyšti (pavyzdžiui, nežymiai pakilus akispūdžiui, neatsargiai paspaudus vokus).
Kuo keratitas pavojingas? Anot gydytojos oftalmologės, keratitas silpnina regėjimą. Itin staigiai regėjimas prastėja, kai infiltratas susiformuoja centrinėje ragenos srityje. Keratitas keičia ragenos jautrumą (kartais tasai jautrumas susilpnėja arba išnyksta, o kai kada gali labai sustiprėti).
Sergant keratitu akis parausta (rageną supa rausvas vainikėlis, toliau paraudimas silpsta ir visai išnyksta). Priklausomai nuo to, koks yra uždegiminio proceso stiprumas, priekinėje akies obuolio kameroje gali atsirasti pūlių, gali prasidėti rainelės ar kitų akies dalių uždegimas, susidaryti sąaugos tarp ragenos ir rainelės.
Lengvesnės formos keratitas (jei neprisideda infekcija) praeina per kelias dienas ir nepalieka jokių žymių. Sunkesniais atvejais liga gali užtrukti ir kelias savaites. Uždegimo židiniui pradėjus nykti, ragena vėl pradeda įgauti blizgesį, skaidrėja. Na o kai uždegimas skverbiasi gilyn į akį, užtenka stipriau atsikosėti ar sučiaudėti, neatsargiai spustelėti akių vokus, ir ragena gali prakiurti.
Kokiais tyrimais keratitas diagnozuojamas? Gydytojas oftalmologas ligonio akis apžiūri specialiu mikroskopu ar pro didinamąjį stiklą. Ant ragenos užlašinus specialaus tirpalo galima nustatyti, koks yra ragenos pažeidimas - ar pažeisti tik paviršiniai, ar jau ir gilieji ragenos sluoksniai. Paėmus pasėlį iš akies junginės ir žaizdos, nustatomas ligos sukėlėjas ir jo jautrumas antibiotikams.
Kaip keratitas gydomas?
Atsiradus anksčiau paminėtiesiems simptomams (akių paraudimui, ašarojimui, vokų spazmams, šviesos baimei, akių skausmui, išskyroms iš akių ir t. t.), būtina nedelsiant kreiptis į akių ligų gydytoją, mat tik laiku pradėjus gydymą išvengiama ligos komplikacijų.
Anot gydytojos oftalmologės, keratito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir ligą sukėlusios priežasties. Dažniausiai keratitas gydomas ambulatoriškai, tačiau sunkiausiais atvejais gali tekti atsigulti į ligoninę.
Visų pirma pašalinama priežastis, sukėlusi keratitą (jei į akį buvo patekęs svetimkūnis - jis tučtuojau išimamas; nutraukiamas ragenos uždegimą sukėlusių medikamentų vartojimas; jei keratito priežastis - kontaktiniai lęšiai, jų būtina atsisakyti ir pan.).
Nustačius, kad keratitą sukėlė bakterinės kilmės infekcija, ligoniui skiriami antibiotikai sulfanilamidai. Virusinės kilmės keratitas gydomas antivirusiniais, o grybelinės kilmės - antigrybeliniais medikamentais. Skiriama ir ragenos epitelio regeneraciją (atsinaujinimą) skatinančių vaistų, vitaminų. Gali būti dedami tvarsčiai.
Tais atvejais, kai keratitas išplinta į akies obuolio vidines struktūras ar apima visą obuolį, atliekama operacija, kurios metu yra pašalinamos pažeistos akies dalys ar net visa akis. Dažniausia ragenos uždegimo pasekmė yra pasilikusi drumstis ragenoje (dėl to labai suprastėja regėjimas), todėl sunkiausiais atvejais gali prireikti atlikti donorinio ragenos persodinimo operaciją (keratoplastiką). Ši operacija atliekama ir tuomet, kai po ragenos uždegimo lieka randai, kai ragena labai išplonėja ar prakiūra arba kai infekcija nepasiduoda gydymui (gydymui ypač sunkiai pasiduoda grybelinės kilmės infekcijos).
Keratoplastika esti kelių rūšių. Atliekant kiaurinę keratoplastiką pašalinami visi pažeistos ragenos sluoksniai (įstatoma donorinė ragena). Kai atliekama pasluoksninė keratoplastika, pašalinama tik priekinė ragenos dalis į jos vietą įsodinant donorinę.
Dažniausios keratito komplikacijos, kaip minėta, yra regėjimo pablogėjimas (dėl likusios ragenos drumsties; nuo drumsties intensyvumo ir vietos priklauso ir regėjimas - jis ypač susilpnėja, jei drumstis susiformuoja ragenos centre). Ligai progresuojant, gali išsivystyti visų akies dangalų uždegimas, po kurio gali visai sunykti akies obuolys. Dėl keratito ragenai prakiurus, susiformuoja randas, kuris suauga su rainele, ir dėl to gali pakilti akispūdis, prasidėti glaukoma (tai akių liga, kuriai būdinga padidėjęs akispūdis ir tolydžio prastėjantis regėjimas). Sunkiausia ligos komplikacija - aklumas.
Profilaktika
1. Patyrę ir menkiausią akies traumą nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
2. Laiku gydykite visas akių (ar kitų organų bei sistemų) ligas.
3. Laikykitės higienos - dažnai plaukite rankas, netrinkite akių nešvariomis rankomis, nešluostykite nešvariomis pašluostėmis ir pan.
