KAIP "SUSIGYVENTI" SU CEREBRINIU PARALYŽIUMI?
Sandra Bytautienė
Cerebrinis paralyžius - raidos sutrikimas, pasireiškiantis kūno padėties, judėjimo ir pusiausvyros sutrikimais, atsiradusiais dėl smegenų dalių, kontroliuojančių raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimo. Jis yra dažniausia vaikų judėjimo negalios priežastis.
Cerebrinis paralyžius yra lėtinis neurologinis neprogresuojantis sutrikimas, tai reiškia, kad vaiko būklė neblogėja, tik, vaikui augant, dėl kaulų - raumenų sistemos ypatumų ir raumenų įtempimo sutrikimų, kinta. Cerebrinio paralyžiaus sunkumas priklauso nuo smegenų pakenkimo dalies ir jo dydžio.
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2006 metais buvo užregistruoti 2473 vaikai iki 18 metų, sergantys cerebriniu paralyžiumi. Nuo 2001 metų vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, skaičius išaugo 42 proc. Remiantis pastarųjų penkerių metų statistika, vidutiniškai per metus užregistruojami 145 nauji šios ligos atvejai.
Išsivysčiusiose Vakarų šalyse cerebrinio paralyžiaus dažnumas - 2,5-3,0 - 1000 naujagimių, tai yra iš tūkstančio gimusių naujagimių apie 3 turi įvairaus sunkumo laipsnio šį judesio sutrikimą.
Dažniausiai tai ne paveldima liga, bet kai kurias cerebrinio paralyžiaus formas galima paveldėti. Cerebrinis paralyžius neužkrečiamas, tačiau ir nepagydomas. Jis lieka visam gyvenimui, bet jo sunkumo laipsnis keičiasi, jei vaiką gydome ir reabilituojame.
Vaikų cerebrinio paralyžiaus priežastys
Cerebrinis paralyžius atsiranda dėl smegenų pakenkimo. Smegenys gali būti pakenkiamos nėštumo metu, per gimdymą arba pirmus trejus metus po gimdymo. Cerebrinį paralyžių sukeliančios priežastys: * Neišnešiotumas; * Motinos infekcija pirmąsias kelias nėštumo (vaisiaus vystymosi) savaites (pvz. raudoniukė, kiaulytė, toksoplazmozė, herpes ar citomegalo viruso sukelta infekcija); * Nėštumo metu cerebrinį paralyžių sukelti gali vaisiaus smegenų formavimosi sutrikimai, apsigimimai. * Komplikuotas ar priešlaikinis gimdymas - tai įvyksta tikriausiai dėl to, kad kūdikis negali teisingai kvėpuoti; * Naujagimystės periodo sutrikimai - smegenų kraujosruvos, smegenų pakenkimas, esant nepakankamam jų aprūpinimui deguonimi, stipri gelta; * Kūdikio smegenų vystymosi sutrikimas nėštumo metu be aiškios priežasties; * Per pirmus trejus gyvenimo metus cerebrinio paralyžiaus priežastimi būna galvos traumos, persirgtos centrinės nervų sistemos ligos (meningitai, encefalitai ) ir kt. * Genetinės ligos, kurios gali būti paveldėtos, net jei abu tėvai yra visiškai sveiki.
Cerebrinio paralyžiaus tipai
Cerebrinio paralyžiaus tipas priklauso nuo smegenų pakenkimo vietos. Jis dalijamas į keturis tipus. Cerebrinis paralyžius gali būti: 1. Spazminis; 2. Diskinezinis; 3. Ataksinis; 4. Mišrus.
Spazminis cerebrinis paralyžius
Pakenkus smegenų žievės dalį, kuri kontroliuoja judesius, vaikas serga spazminiu cerebriniu paralyžiumi. Tokie vaikai turi padidėjusį raumenų tonusą arba hipertoniją (spazmiškumą). Vaikų judesių amplitudė sumažėjusi, raumenys būna įtempti. Įtempti raumenys yra silpni, galūnės dažnai šaltos dėl kraujotakos sutrikimų. Kartu būna pakenkta ir rankų veikla.
Ankstyvojoje vaikystėje tokie vaikai dažnai būna neramūs, dirglūs. Jie guli atlošę galvą, jų kojos ištiestos, jie mažai arba visai nejudina galūnių. Padidėjusio raumenų tonuso vaikai pradeda anksti verstis nuo pilvo ant nugaros, pvz. gali pradėti verstis 1 mėn., kai normaliai vaikas verčiasi 3-4 mėn. amžiaus. Pastačius tokį vaiką jis stojasi ant pirštų galų, dažnai riečia pirštukus, kartais kryžiuoja kojas.
Spazminis cerebrinis paralyžius sudaro 60% atvejų.
Būtina vaikus skatinti būti aktyviems, nes jie atsisako judėti, gali dienų dienas praleisti būdami vienoje padėtyje.
Vienas didžiausių pavojų - kontraktūrų formavimasis. Dėl didelio raumenų tonuso, galūnių nejudrumo atsiranda riboti sąnarių judesiai, kurie trukdo judėti, gali susiformuoti kontraktūros ir deformacijos. Gali iškrypti stuburas, išnirti klubai. Sutrumpėja sausgyslės. Šių ortopedinių komplikacijų išvengimas - vienas pagrindinių terapijos uždavinių.
Diskinezinis cerebrinis paralyžius
Jei bus pakenkti požievio branduoliai, esantys giliai smegenyse, diagnozuos diskinezinį cerebrinį paralyžių. Diskinezija pasižymi nevalingais judesiais, sukeliančiais netaisyklingą kūno padėtį. Dažniausiai pakenkiamas visas kūnas, tame tarpe burnos raumenys, dėl ko sutrinka vaiko kalba. Šį cerebrinio paralyžiaus tipą sunku anksti diagnozuoti, jis nustatomas iki 5 metų amžiaus. Diagnozuojamas penktadaliui vaikų su cerebriniu paralyžiumi..
Šio sutrikimo metu stebima daug netikslių, nevalingų judesių. Jie ypač pastebimi, kai vaikas siekia paimti žaislo, susijaudina, stengiasi rašyti. Būna pakenktas visas kūnas, sunku jį valdyti, judesiai yra negrabūs ir netikslūs. Pakenkimas ryškėja augant vaikui.
Stebimas žymus seilėtekis. Kartais gali būti klausos sutrikimai.
Vaikai labai jautrūs, draugiški, noriai bendraujantys. Intelektas dažniausiai geras.
Ataksinis cerebrinis paralyžius
Pakenkus smegenėles, kurios yra užpakalinėje galvos smegenų dalyje, vaikas turi pusiausvyros ir koordinacijos problemų. Tokiu atveju nustatysime ataksinį cerebrinį paralyžių, kuris stebimas retai, tik 1% atveju.
Dažniausia šio sutrikimo priežastis- smegenų pakenkimas nėštumo metu. Ataksinis cerebrinis paralyžius gali būti paveldimas.
Vaikai sunkiai išlaiko teisingą kūno padėtį be papildomos pagalbos.
Tokie vaikai sunkiai atsikelia nuo žemės, vėliau išmoksta sėdėti, stovėti. Vaikščioti jie pradeda vėlai ir pradžioje dažnai eina plačiai statydami kojas.
Dėl žemo raumenų tonuso vaikai gali turėti ir kitų vidaus organų problemų, sirgti kvėpavimo ligomis ir pan. Kalba lėta, balsas monotoniškas ir aritmiškas. Didelis seilėtekis. Būna sutrikęs kramtymas, rijimas. Dažnas protinis atsilikimas.
Mišrus cerebrinis paralyžius
Mišrus sutrikimo tipas, kada galime matyti dviejų ar visų trijų tipų požymius. Nustatomas 20% vaikų. Dažniausiai pasitaiko spazmiškumo ir diskinezijos derinys.
Cerebrinio paralyžiaus gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas - sudaryti sąlygas, kad vaikas galėtų geriausiai vystytis. "Padėk man, kad aš pats galėčiau padaryti, tai ko dabar negaliu atlikti" - pagrindinis vaiko su cerebriniu paralyžiumi gydymo principas.
Cerebrinio paralyžiaus išgydyti neįmanoma, tačiau bendradarbiaujant medikams ir tėvams galima daug pasiekti, sumažinant cerebrinio paralyžiaus sukeltas problemas ir padėti vaikui optimaliausiai vystytis.
Gydymo procese dalyvauja komanda specialistų, kurie suteiks jums eilę rekomendacijų kaip padėti vaikui. Pirmiausia ištyrus vaiką bus sudaromas reabilitacijos planas, kuriame bus numatomi pagrindiniai gydymo tikslai. Nepamirškite, kad tėvai yra svarbūs gydymo ir reabilitacijos proceso dalyviai.
Kineziterapija (mankštos pratimai, padėties suteikimas, įtvarai, imobilizacija ir t.t.) yra pagrindinė vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, gydymo dalis. Ji padeda vaikams išmokti valdyti raumenis ir palaikyti pusiausvyrą, tapti kuo mažiau priklausomais. Kineziterapijos metu vaikas išmoksta teisingo judesio, jos metu pritaikomos sėdėjimo, stovėjimo, gulėjimo padėtys, leidžiančios vaikui būti savarankiškam.
Pagrindiniai gydymo tikslai yra kontraktūrų profilaktika, vaiko padėties gerinimas, aktyvių judesių mokymas, savarankiškumo formavimas. Kartais yra taikomi tam tikri raumenų ištempimo būdai, skatinantys raumenų augimą. Specialūs judesio pratimai, pritaikyti vaiko vystymuisi, pagerina sąnarių judesius, sustiprina raumenis ir pagerina fizinę ištvermę, apsaugo nuo raumenų susilpnėjimo bei sumažina pastovių kontraktūrų vystymąsi.
Nekalbantys vaikai mokomi bendrauti naudojant alternatyvios komunikacijos metodus. Pritaikomi specialūs paveikslėliai, ženklai, simboliai. Juos rodydamas vaikas gali sudėlioti sakinį, kuriuo išreiškia savo jausmus, norus. Išmokę naudotis alternatyvia komunikacija, vaikai gali būti lavinami pagal specialią mokymo programą.
Vaiko būklės gerinimui taikoma hidroterapija, įvairios šilumos procedūros ir kiti metodai. Vandens procedūros yra veiksmingos, jų metu atsipalaiduoja raumenys. Kartais taikomos ir alternatyvios terapijos (jojimo terapija, delfinų terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, transcendentinė meditacija ir kt.).
Labai svarbi ir šeimos socialinė reabilitacija. Tuo tikslu atliekamas vaiko ir šeimos psichologinis konsultavimas ir psichoterapija, šeimos psichologinė ir socialinė reabilitacija.
Reabilitacijos programa sudaroma individualiai kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į jo stipriąsias puses. Labai svarbu padėti vaikui atskleisti visas jo galimybes, padėti jam tapti savarankišku, integruotis į bendruomenę.
