Liga, apie kurią sakoma: "Nei pats pažiūrėsi, nei kitam parodysi..."
Sandra PUTRŪNAITĖ
"Medikai konstatavo hemorojų, - rašo Daiva B. iš Utenos. - Kaip gydytis, ką daryti? Nors medikai ir davė patarimų, bet sako, jog reikės operuoti. Gal galite papasakoti apie šią ligą plačiau? Nuo ko atsiranda, ką daryti, kad "neįsitaisytum" tokios ligos, kaip gydytis, jei jau pamatai pirmuosius požymius?"
Hemorojus yra dažnai pasireiškianti, gana gerai visuomenėje žinoma liga, jau ištisus šimtmečius žinoma ir aprašoma. Jos pirmieji simptomai - ryškiai raudonas kraujas ant išmatų - gali ne juokais išgąsdinti. Mokslininkai paskaičiavo, jog apie pusei vyresnių nei 50 metų žmonių yra padidėjusių hemorojinių mazgų, tačiau ne visi jų skundžiasi kokiais nors su šia liga susijusiais negalavimais. Žodis "hemorojus" yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia "kraujagyslės, pripildytos kraujo". Visai neseniai mokslininkams pavyko tiksliai nustatyti hemorojaus anatominį pagrindą. Anksčiau buvo manoma, jog tai yra išsiplėtusios kraujagyslės apie išeinamąją angą. Šiuo metu manoma, jog hemorojus yra normalios anatominės struktūros, t.y. išeinamosios angos srities pagalvėlių, sudarytų iš kraujagyslinio bei fibrozinio audinio, išvešėjimas bei padidėjimas. Hemorojus gali būti išangės viduje (vidinis) arba aplink išangę (išorinis). Tai dažniausia tiesiosios žarnos liga.
Kokios ligos priežastys ir simptomai?
Nors hemorojus žinomas ir aprašomas jau labai seniai, tačiau jo tikrosios priežastys nėra iki galo aiškios. Manoma, kad pagrindinė priežastis, skatinanti šios ligos išsivystymą bei progresavimą, yra vidurių užkietėjimas ir stanginimasis esant užkietėjusiems viduriams. Ligos atsiradimui neabejotinai įtakos turi blogi mitybos įpročiai, t.y. per mažas skaidulų kiekis maiste bei nepakankamas skysčių vartojimas. Įtakos turi antsvoris, mažas judrumas, sėdimas ar stovimas darbas, nėštumas, sunkus fizinis darbas, paveldėtas jungiamojo audinio silpnumas.
Būdingiausi hemorojaus simptomai yra kraujavimas iš išangės, papildomo, išvirtusio darinio jutimas išeinamosios angos srityje; gali būti niežulys, deginimas bei diskomfortas išangės srityje. Hemorojui būdingas maudžiančio pobūdžio skausmas po tuštinimosi dėl pagalvėlių išvirtimo. Neretai išangės srityje atsiranda kietas, skausmingas mazgelis ar mazgas, kuris vėliau po truputį išnyksta. Tokio mazgelio atsiradimas liudija hemorojinio mazgo trombozės epizodą. Stiprus skausmas gali atsirasti tik įvykus hemorojinio mazgo trombozei (ūminis hemorojus). Būtent dėl kraujavimo bei mazgų išvirtimo - dažniausių ligos simptomų - pacientai kreipiasi į specialistus.
Kokiais būdais gali būti gydomas hemorojus?
Esant pradinėms hemorojaus stadijoms, geriausias gydymas, taip pat ir profilaktika, - taisyklinga mityba, gyvenimo būdas bei higiena: * Daugiau vartoti produktų su skaidulinėmis medžiagomis: javainių, rupios duonos, košių, sėlenų, daržovių. Pakankamai gerti skysčių. * Nepiktnaudžiauti aštriu, marinuotu maistu. Alkoholio vartoti saikingai. * Po tuštinimosi apsiplauti išangę vėsiu vandeniu ir nusausinti. * Vengti ilgalaikio sėdėjimo. * Mankštintis. * Atsisakyti arba saikingai vartoti produktų, kurie gali paskatinti vidurių užkietėjimą: karštų gėrimų, produktų, kuriuose yra taninų (kakavos, raudonojo vyno), patiekalų su bulvių krakmolu, šviežios baltos duonos, įvairių miltinių patiekalų, ypač karštų. * Nerekomenduojama slopinti noro tuštintis, nes kuo ilgiau išmatos užsibūna žarnyne, tuo jos darosi kietesnės, o tuštinimasis - skausmingesnis. Gydymas namuose (kol dar nereikia chirurgo įsikišimo): * Dieta bei tuštinimosi palengvinimas. * Sėdimosios vonelės, rektalinės žvakutės ir tepalai. * Kiti specialūs medikamentai. Neverta kęsti ir bijoti, atsiradus pirmiesiems išeinamosios angos pažeidimo simptomams. Kreipkitės į gydytoją - jis ne tik nustatys tikslią jūsų diskomforto priežastį, bet ir padės sumažinti simptomus bei užkirsti kelią ligos progresavimui. Chirurginiai metodai (hemoroidinių mazgų šalinimas) taikomi, kai neoperaciniai metodai nepadeda, esant III-IV laipsnio hemorojui (hemoroidiniai mazgai po tuštinimosi ar dėl fizinio krūvio iškrenta ir negrįžta į vietą).
Liaudies medicina pataria
1. 3 kartus per dieną gerti po pusę stiklinės šermukšnių sulčių. 2. 100 g. petražolės šaknų užpilti puse litro vandens. Viską 20 min. virti, indą uždengus. Gerti po šaukštą 3 kartus per dieną. 3. Išpjauti iš bulvės žvakutę ir ją pusvalandžiui įsikišti išeinamąją angą 30 min. Kartoti kas antrą dieną. 4. Įplyšimus greitai užgydo bičių pikio aliejus. 5. Ant gumbų dėti tarkuotas bulves ar keptą svogūną. 6. Labai efektyvu kasdien išgerti bent po 2 stiklines šiltų raugintų kopūstų sulčių. 7. Gerti špinatų sultis. Jas galima maišyti su morkų sultimis (6:10). 8. Kasdien geriant tūbės žiedų arbatą, galima per 2-3 dienas visiškai sustabdyti hemorojaus sukeltą kraujavimą. 9. Šią košelę dėkite ant skaudančių hemorojinių mazgų: susmulkintą svogūną pavirti ant lėtos ugnies piene, kol suminkštės ir gydytis 2 savaites. 10. Du šaukštus alyvų aliejaus pašildyti karšto vandens vonelėje su šaukštu vaško, kol vaškas ištirps. Juo tepti hemorojų. 11. Šaukštą medaus, šaukštą boro vazelino, šaukštą nesūdyto sviesto ir ant peilio galo uostomojo tabako išmaišyti ir pertrinti per tankų sietelį. Laikyti šaldytuve. Prieš vartojant, dalį masės palaikyti kambario temperatūroje. Išeinamąją angą nuplauti šiltu vandeniu, nusausinti ir apvaliais judesiais ją ištepti - taip pat ir vidų. Uždėti marlę. Procedūrą daryti ryte ir vakare. Rezultatų nereikės ilgai laukti, tik sunormalizuokite mitybą, kad nebūtų užkietėję viduriai. Praeis skausmas ir niežulys.
Mitai apie hemorojų
Pirmas mitas: "Hemorojus - gana reta liga" Būtų klaidinga hemorojų vadinti retu. Apie 50-60 proc. žmonių bent kartą yra turėję nusiskundimų šioje kūno dalyje. Vis daugiau pacientų ryžtasi aptarti tuos nemalonius negalavimus su savo gydytoju, o ir spauda prakalbo apie tai garsiau. Antras mitas: "Hemorojus atsiranda ilgai sėdint" Ilgas sėdėjimas - visai nebūtina sąlyga atsirasti hemorojui. Hemorojus atsiranda tuomet, kai sutrinka kraujo nutekėjimas iš kaverninių tiesiosios žarnos pogleivio kūnelių. Tai į kempinę panaši kraujagyslinė struktūra, į kurią atiteka arterinis kraujas. Sutrikus kraujo nutekėjimui venomis, kaverniniai kūneliai pradeda didėti, plonėja kraujagyslių sienelės. Trečias mitas: "Hemorojus visuomet kraujuoja" Hemorojus nebūtinai kraujuoja. Kraujavimas - viena iš jo komplikacijų. Tik tuo atveju, kai išplonėjusi sienelė dėl ženkliai padidėjusių hemoroidų įtrūksta, pasirodo kraujas. Tuomet lašais ar net srove teka ryškiai raudonas arterinis kraujas. Kartais kraujavimas gali būti labai gausus ir ilgainiui net sukelti mažakraujystę. Ketvirtas mitas: "Jei skauda išangę - tai hemorojus" Toks teiginys anaiptol nėra teisingas: jei skauda, tai dar nereiškia, kad yra hemorojus. Taip yra dėl to, kad tiesiojoje žarnoje nėra nervų. Taigi hemorojus yra nejautrus. Skauda tik tuomet, kai yra hemorojaus komplikacijos, išangės įplėša, pūliniai. Penktas mitas: "Jauni žmonės neserga hemorojumi" Tai, kad rizika sirgti hemorojumi didėja sulig amžiumi - tiesa. Tačiau vien tik jaunystė nuo šio susirgimo neapsaugos. Dažniausiai atsiradęs kaip tik jaunystėje, hemorojus lėtai progresuoja ir pasireiškia tik brandžiame amžiuje. Šeštas mitas: "Vienintelė išangės liga - hemorojus" Daugelis besikreipiančiųjų pas proktologą dažniausiai skundžiasi: "Man hemorojus". Tačiau tik pusei jų iš tikrųjų diagnozuojamas hemorojus. Blogiausia yra tai, kad didžioji dauguma iš viso nesikreipia dėl šios ligos į gydytoją, o gydosi patys. Dėl to dažnai per vėlai diagnozuojamos pavojingos storosios žarnos ligos. Septintas mitas: "Hemorojus - gėdinga apsileidėlių liga" Tokie prietarai iš tikrųjų tėra išgalvojimas. Nei kūno higiena, nei lytinis gyvenimas hemorojaus atsiradimui įtakos neturi. Tad bet kokį kaltės jausmą, galintį atsirasti šiuo atžvilgiu, galima drąsiai atmesti. Tačiau jei jau sergama hemorojumi, rūpestinga higiena gali padėti sumažinti tokius simptomus kaip niežėjimas ar deginimas. Aštuntas mitas: "Gydytojo apžiūra sergant hemorojumi labai skausminga" Esant hemorojui, specialisto apžiūra yra visai neskausminga. Net vietinis nuskausminimas nereikalingas. Apžiūra gali būti siejama su skausmu nebent tik tuo atveju, kai, be hemorojaus, dar yra kiti susirgimai, pvz., išangės įtrūkimai, įplėšos, pūliniai. Devintas mitas: "Vienintelis hemorojaus gydymo būdas - skausminga operacija" Operuoti reikia tik III-IV stadijos hemorojų. Atsiradus naujiems moderniems nuskausminimo būdams, operacija ir pooperacinis periodas tapo visiškai neskausmingi. Jau tą patį vakarą po operacijos ar kitos dienos rytą pacientas gali vykti namo. Ankstyvų (I-II) stadijų hemorojui gydyti taikomos neskausmingos ambulatorinės chirurginės procedūros: mazgų perspaudimas guminiais žiedais, sklerozavimas ir kt.
