Šiek tiek atšilus orui, atsiranda drąsuolių, norinčių pasiteškenti. Vieną pavasario dieną Zarasuose gyvenantis antrosios grupės invalidas Pranas Gudelis su savo draugu Stasiu Malkausku išėjo pasivaikščioti prie Nikajos upės. Priėjus vietą, kur upė įteka į Griežto ežerą, Stasiui kilo noras pasimaudyti. Pranas ėmė atkalbinėti: "Liaukis, dar per anksti, šaltoka, velnias žino, kas gali atsitikti..."
Stasys atsakė, kad jis visiškai neilgai - tik kelias minutes pabus vandenyje ir toli neplauks. Nuo kranto nutolęs keliolika metrų, Stasys staigiai paniro. Praėjo gal minutė, bet į paviršių neiškilo. Kas atsitiko? Akimirką pasirodžius viršugalviui, Pranas išgirdo: "Padėk!" Nusimetęs viršutinius drabužius Pranas puolė į vandenį. Būdamas silpnos sveikatos, priplaukė, čiupo draugą už kojos ir ištempė į krantą. Paaiškėjo, kad Statys nebevaldo dešiniosios rankos, o kairiąją vos gali pajudinti... Invalidas Pranas Gudelis, skubėdamas kiek begali, apvilko Stasį ir, paguldęs ant savo viršutinių drabužių, ėmė masažuoti, trinti... Tą "procedūrą" darė gerą pusvalandį. Pamažu Stasys Malkauskas atsigavo, raumenys atsipalaidavo, paralyžius praėjo.
- Laimė, kad baigėsi šitaip, - po atsitikimo sakė invalidas Pranas Gudelis. - Jeigu būtų maudęsis vienas, nebūtų sulaukęs pagalbos, tikriausiai būtų paskendęs.
Algirdas Zibolis, Zarasai
