Įsivaizduokite save miesto mero vietoje, kai kiekvieną kartą išeinantį iš kabineto jus pasitinka pustuzinis pagyvenusių piliečių ir šūkalioja: "Kiekvienas turi teisę į savo suoliuką !", "Grąžinkite mums mūsų suoliukus !" ir panašiai. Būtent tai porą savaičių ir turėjo iškentėti Naujosios Zelandijos Blafo miesto meras. Galiausiai jo kantrybė trūko ir jis sušaukė miesto tarybą, kad ši persvarstytų parko rekonstrukcijos planą taip, kad keli senieji suoliukai liktų savo vietose.
Mat pertvarkius miesto parką suoliukai buvo pakeisti bei perstatyti į kitas vietas. Keli senukai liko tuo labai nepatenkinti, kadangi jau porą dešimtmečių tai buvo nuolatinė jų susitikimo ir laiko leidimo vieta. Kai paprasti prašymai nepadėjo, buvo imtasi savotiškos piketo formos. "Jei jau neturime kur sėdėti, sėdėsime prie mero kabineto", - pagyvenę piliečiai nutarė pasinaudoti tuo, kad miesto savivaldybėn galima patekti be jokių leidimų. Gal vien tik sėdėdami jie ir nebūtų niekam įgrisę, tačiau nuolatiniai šūkavimai apie blogą miesto valdžią, atimančią iš gyventojų suoliukus, visiems taip įgriso, kad suoliukai buvo grąžinti į savo vietas.
