Ramutė PEČELIŪNIENĖ
"Akistata" jau rašė apie sausio 7 dieną Klausučiuose (Jurbarko raj.) įvykusį didžiulį gaisrą, kuris pelenais pavertė vieną daugiabutį. Tuomet 11 šeimų neteko ne tik pastogės, bet dauguma ir viso turto. Džiaugdamiesi, jog liko gyvi, kai kurie gyventojai lauke atsidūrė taip kaip stovi. Ne visi suspėjo iš ugnies apimtų butų išgelbėti net savo dokumentus. Vis dėlto žmonės nebuvo palikti žiemos šaltyje po atviru dangumi. Dar tą pačią naktį gaisravietėn atskubėjusi Klausučių vaikų darželio vedėja Rasa Bukauskienė pasiūlė nukentėjėliams įsikurti darželio patalpose, ten susigabenti išgelbėtą turtą. Taip šis pastatas septynioms šeimoms tapo antraisiais namais.
Vaikai miega apsirengę
Praėjus beveik dviem mėnesiams, vėl apsilankėme Klausučiuose. Deja, permainų sudegėlių gyvenime įvyko nedaug. Gal net atvirkščiai - atsirado naujų rimtų problemų. Pasirodo, vaikų darželyje iki šiol gyvena visos šeimos, atsikrausčiusios po gaisro. Žmonės jau šiek tiek apsitvarkė laikinuosius būstus, kai kurie tapetais perklijavo kambarių sienas, išdažė lubas. Viename kambaryje ant palangės žydėjo vazoninė gėlė. Tačiau išsituokusi, tris vaikus auginanti Alma Juškienė sakė neskubanti savo kambario remontuoti, nes dar neaišku, ar neteks iš čia išsikraustyti... Moterys skundėsi, jog namuose šalta, šiluma ypač sumažinama savaitgaliais, kai neveikia pirmajame šio pastato aukšte veikiantis vaikų darželis. Darželio gyventojos sakė, jog dar nebuvo atvejo, kad savo vaikus guldytų lovon nurengtus.
Padėjo įsikurti
Visoms nukentėjusioms šeimoms rajono savivaldybė jau išmokėjo vienkartines pašalpas - nuo 300 iki 800 litų. Daugiau pinigų gavo vaikus auginančios šeimos. Vienišoms močiutėms jų buvo skirta mažiau. Po 50 litų šeimoms su mažamečiais vaikais skyrė ir "Valstiečių laikraštis". Daugiau finansinės paramos suteikta nebuvo. Tiesa, moterys pripažino, jog savivaldybės rūpesčiu anksčiau buvusiame negyvenamame trečiajame vaikų darželio pastato aukšte buvo įvesta elektra, elektros ir vandens apskaitos prietaisai, įrengtos prausyklos, klozetai, šiek tiek padažytos koridoriaus sienos, laikinai paremontuotas stogas. Be to, jos sakė girdėjusios, jog pavasarį kapitaliniam stogo remontui savivaldybė pažadėjo skirti net 60 000 litų.
Nukentėjėlių gyvenime linksmybių mažai
Taigi nors parama ir buvo suteikta, sudegėlių materialinė padėtis lieka labai sunki. Kol kas iš nukentėjusių gyventojų dirba tik vienas vyriškis. Du yra įsiregistravę Darbo biržoje. Visi kiti, išskyrus vienišą senutę, yra bedarbiai... Moterys tikino gyvenančios iš vaikams skiriamų pašalpų. Viena kita šeima (kurios laiko karves) dar šiek tiek prisiduria už parduotą pieną. Dabar nukentėjėlius labiausiai sujaudino rajono savivaldybės raginimas sudaryti butų nuomos ir komunalinių paslaugų tiekimo sutartis. Gyventojai nesutinka tokių sutarčių pasirašyti, nes bijo, kad nepajėgdami sumokėti mokesčių, įklimps į skolas. Jie sako gerai prisimeną nelaimės vietoje išsakytus Jurbarko rajono mero pažadus, jog šiame pastate galį ramiai gyventi, o šį sezoną jiems nereikėsią mokėti nei už šilumą, nei už kitus komunalinius patarnavimus. Moteris baugina tai, jog iki šiol nežino, kokios kambarių, kurie tapo jų laikinaisiais butais, nuomos kainos, na, o kiekvienai šeimai mokėti po 130 litų už šilumą - nepaprastai brangu. Esą ankstesniame name jie buvo įsirengę krosnis ir kūrendavo malkomis, kurioms per žiemą išleisdavo ne daugiau kaip 300 litų. Įsirengti panašų apšildymą šiame pastate žmonėms draudžiama. Moterys pareiškė nuomonę, jog geriau pinigai, išleisti pastato remontui, būtų buvę išdalinti kiekvienai šeimai. Šios už juos būtų galėjusios nusipirkti butus, nes pačios įsigyti kokį nors gyvenamąjį plotą neturi jokių galimybių.
Pasigendama žmonių iniciatyvos
Jurbarko rajono savivaldybės Statybos ir ūkio skyriaus vedėjas Petras Budrys paaiškino, jog sudegėliams buvo suteikta visa įmanoma parama. Pastarojo teigimu, reikėtų džiaugtis, jog Klausučiuose buvo toks pastatas, kuriame jie vienu metu galėjo apgyvendinti daugiau kaip 20 nuo nelaimės nukentėjusių žmonių. Antraip kiekviena šeima būtų buvusi priversta rūpintis pastoge pati. Iškart po šio įvykio, atsižvelgus į kiekvienos šeimos materialinę padėtį, buvo paskirtos vienkartinės pašalpos, organizuota paramos akcija. Visa ši parama savivaldybei kainavo apie 40 000 litų. Savivaldybę stebina gyventojų atsisakymas sudaryti butų nuomos bei komunalinių patarnavimų sutartis. Kol gyventojai už šias paslaugas nemoka, visas išlaidas priverstas padengi savivaldybei priklausantis vaikų darželis. Neseniai nukentėjusios šeimos kreipėsi į rajono savivaldybės tarybą, kad būtų atsižvelgta į sunkią materialinę padėtį ir kompensuotos išlaidos už minėtas paslaugas. Deja, šis prašymas nebus patenkintas - juk gyventojai atsisako sudaryti jau minėtas sutartis ir atsiskaityti už gaunamas paslaugas, taigi nebelieka priežasties, dėl kurios būtų taikomos kompensacijos. Savivaldybės darbuotojai tikino, jog meras negalėjo pažadėti, kad nukentėjusios šeimos bus atleistos nuo visų mokesčių, kadangi jis neturi tokios teisės. Jeigu tokį klausimą svarstytų rajono savivaldybės taryba, ji pirmiausia turėtų pasirūpinti finansiniais šaltiniais. Tačiau šiuo metu tokių galimybių nėra. Tiek Jurbarko savivaldybės, tiek Seredžiaus seniūnijos darbuotojai pasigenda nukentėjusių žmonių iniciatyvos. Pastarieji esą turėtų aktyviau ieškotis darbo, kitų pragyvenimo šaltinių. Dauguma jų iki šiol net neįsiregistravę Darbo biržoje.
Žalos atlyginimo nesitiki
Gavę Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisro tyrimo išvadas, kuriose nurodyta, jog gaisrą galėjo sukelti šiame name gyvenusi 80 metų senutė Marijona Valaitienė, policijos komisariato darbuotojai iškėlė baudžiamąją bylą. Kitą savaitę įtariamajai tikriausiai bus pateiktas kaltinimas. Deja, nukentėjusios šeimos nesitiki, jog įtariamoji galės bent šiek tiek atlyginti jiems padarytą maždaug 50 000 litų žalą. Šiuo metu Eržvilko ligoninėje gulinti M. Valaitienė (jau ruošiami dokumentai apgyvendinti ją senelių namuose) prisipažino neatsargiai pasielgusi su elektros prietaisais, tačiau moteris neturi nei santaupų, nei jokio turto...
