Jis išgelbėjo Eriką
Ligoninėje - dramatiškas atvejis: atvežta keturiolikos mėnesių visiškai sušalusi, daugybę valandų sniege išbuvusi mergytė. Tas vaikelis jau žuvęs...
Edmontonas
Kanada. Kiek akys užmato - vien sniegas, nuo šalčio apsitraukęs kieta pluta. Jame skęsta mažas miestelis Uolinių kalnų papėdėje. Šiame vaiduokliškame mėnulio šviesoje besimaudančiame peizaže tematyti sniego valytuvais nubraukti takai, gatvelės, keletas eglių ir tamsūs namų fasadai. Viename name ramios alėjos gale gyvena neseniai išsiskyrusi jauna brunetė Leila Nordbi. Šių metų vasario 24-ąją, apie 21 valandą, ji užlipa į antrąjį namuko aukštą, išgeria migdomųjų ir kietai užmiega priešais įjungtą televizorių. Moters miegas toks gilus, kad ji neišgirsta lengvų laiptais besileidžiančių žingsnių. Jos nepažadina nei virstantis mažas vienakojis staliukas, nei atsidarančios durys, pro kurias įsiveržia ledinio oro gūsis...
Maždaug pirma valanda nakties. Bent jau taip vėliau nustatė Edmontono policija. Jeigu tuo momentu būtų prabudęs ir pro langą pažvelgęs kaimynas, jis būtų pašokęs iš vietos. Tačiau taip neatsitiko. Visas miestelis miegojo, nes šaltis išvaikė visus bastūnus. Taigi niekas nepamatė vaiko, tiesiog dar kūdikio, ties Leilos Nordbi namuko fasadu apšviesto naktinės lemputės. Keturiolikos mėnesių amžiaus Leilos dukrelė Erika persirito per lovutės kraštą ir ančiuko žingsneliais nukrypavo prie motinos durų. Kas žino - gal tą juodaakę blondinę prižadino televizoriaus garsas? Nesulaukusi mamos ji nulipo žemyn, tikriausiai tikėdamasi ją ten surasti. Tačiau apačioje jos nebuvo, tad išėjo ieškoti į lauką. Į lauką, kur tuo metu buvo 24 laipsniai šalčio. Mergaitė buvo aprengta tik naktiniais šliaužtinukais.
Motina pamato pėdsakus, kai nueina uždaryti durų...
Mažų kojyčių palikti pėdsakai priebučio šerkšne padės nustatyti, kad Erika kabinosi į baliustradą, o trimis mediniais laiptukais, vedančiais į sodą, nučiuožė tiesiog ant užpakaliuko. Paskui ji atsistojo. Ar mergaitė išsigando sniego jūros, ar sukosi grįžti persmelkta šalčio? O gal pravirko, kad prikeltų kaimynus? Nieko panašaus. Nuogomis kojytėmis, krypuodama alėja lyg antytė, mergytė pasuko portalo link...
Leila Nordbi pabudo nuo šalčio. Laikrodis rodė 4 valandą nakties. Moteris atsikėlė, išėjo iš kambario ir pamatė, kad į lauką vedančios durys atviros. Kai ketino jas uždaryti, jos dėmesį patraukė priebučio pėdsakai. Jie vedė sodo link, kol visai išnyko.
Kad ir kaip Leila stengiasi, Erika nekvėpuoja, jos širdis nebeplaka
Leila Nordbi puolė į antrąjį aukštą ir iki galo pravėrė Erikos kambario duris. Lovutė tuščia.
Po minutės Leila jau buvo su paltu ant naktinių marškinių ir su prožektoriumi rankoje šukavo sodelį. Staiga šviesos pluoštas apšvietė nejudančią formą. Tai buvo mažoji Erika, susirietusi į kamuoliuką, tarsi miegotų. Leila puolė prie dukrelės ir paėmė ant rankų. Apšerkšnijęs mažas kūnelis buvo keistai sustingęs, oda - marmurinio atspalvio. Baisiausia, kad, nepaisant motinos riksmo ir bučinių, Erika buvo užsimerkusi, sučiaupusi lūputes.
Leila parbėgo į namus ir ėmė energingai mergaitę trinti. Kūdikis nereagavo. Tada Leila pridėjo ausį jai prie krūtinės: Erika nekvėpavo. Nesigirdėjo jos plakančios širdutės...
Po kelių minučių iškviesta greitoji pagalba nuvežė kūdikį į Edmontono medicinos centrą. Pediatrinio skyriaus vedėjas daktaras Nadimas Mianas paėmė mergaitę į savo rankas. Gydytojas neslėpė, kad atgaivinti Eriką labai maža tikimybė... Kūdikio kūno temperatūra buvo neįtikėtinai žema, mažiau nei 16 laipsnių C. Jos širdis galėjo nustoti plakti prieš dvi ar tris valandas. Reikėjo stebuklo, kad ji vėl suspurdėtų.
Jos laukia dešimtys meškučių ir kitokių žaislų
Kaip bebūtų, nebuvo galima nieko imtis, neatšildžius mažylės kūnelio. Daktaras Mianas su savo asistentais pradėjo plauti mergaitei skrandį vasardrungniu fiziologiniu serumu. Šią operaciją pakartojo keletą kartų.
- Temperatūra kyla, - netrukus pareiškė seselė.
Kai daktaras Mianas nusprendė, kad vaiko organizmas pakankamai atšildytas, nutarė viską ant kortos statyti, ryžosi paveikti sustojusią širdį galingais vienkartiniais elektros impulsais.
- Dėmesio! - įspėjo šalia esančiuosius.
Gydytojo asistentai pasitraukė nuo operacinio stalo. Daktaras Mianas prijungė prie mažytės krūtinėlės du metalinius elektrodus ir paspaudė mygtuką. Nuogas Erikos kūnelis įsitempė lanku, paskui krito ant stalo. Širdis vis tylėjo. Elektroninis monitorius nerodė jokios reakcijos.
- Dėmesio! - pakartojo daktaras ir paleido dar du elektros impulsus.
Įtemptoje tyloje sekundės virto valandomis. Staiga seselė sušuko:
- O, Dieve! Ji plaka!
Stebuklas įvyko. Monitoriaus ekrane pradėjo judėti šviesus žalias taškelis. Tai rodė, kad širdis vėl pulsuoja. Negirdėta pergalė prieš mirtį! Tačiau gydytojas per daug nesidžiaugė. Kūdikio smegenys, keletą valandų negavusios deguonies, galėjo patirti neatstatomą žalą. Reikėjo laukti.
Slinko valandos. Motina nesitraukė nuo kūdikio lovytės. Erika ėmė pamažu atsigauti iš komos ir čiauškėti. Ji buvo dar labai silpna, tačiau aiškiai nepraradusi savo sugebėjimų. Tai įrodė ir daktaro Miano atlikti testai.
Vėliau Erika turėjo iškęsti odos persodinimo operaciją, nes jos rankos ir kojos buvo apšalusios. Šiai operacijai sėkmingai pasibaigus, gydytojai laikė mergaitę visiškai išgelbėta. Po kelių dienų ji galėjo grįžti į namus, kur jos laukė dešimtys meškučių ir kitokių žaislų, atsiųstų iš visų Kanados kampelių. Toks stebuklas tikrai vertas kalno dovanų!
Naudingi patarimai, kaip kovoti su šalčiu
Priešingai nei vaikas, suaugęs žmogus gali apsisaugoti nuo šalčio. Tereikia laikytis kelių patarimų:
- Ilgoje kelionėje žiemą visada automobilyje turėkite butelių su vandeniu, energijos teikiančių produktų (razinų, javų daigų).
- Jeigu jūsų automobilis sugedo, kuo storiau apsirenkite šiltais sausais rūbais ir reguliariai judėkite, kad nesušaltų rankos ir kojos.
- Norėdami sušildyti hipotermijos ištiktą žmogų (kai kūno temperatūra nukrinta žemiau 36 laipsnių, suvyniokite jį į sausus rūbus arba šildykite savimi. Kad nesustotų širdis, pirmiausia stenkitės atšildyti pilvą, o tik paskui galūnes. Jeigu asmuo be sąmonės, atlikite širdies masažą arba dirbtinį kvėpavimą.
Sniego griūčių aukos dažnai atsigauna po daugybės komoje praleistų valandų.
