Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Dar vasarą ponas Stasys Venskaitis iš Valiulių kaimo (Šakių r.) prisipažino tiksliai negalįs pasakyti savo svorio, nes jau seniai ant svarstyklių buvo užlipęs... Esą kažkada kažkas buvo paleidęs antį, kad jis svėręs net 300 kilogramų... Ar tai buvo teisybė - niekas patikrinti negalėjo, nors pats Stasys tuo netikėjo... Šie metai Stasiui buvo "kaip ir laimingi"... Stasį jau senokai kamavo viena rimta problema, todėl vyriškis su baime laukė žiemos, nes dėl sąnarių uždegimo vis labiau geliančios ir skaudančios kojos vos leisdavo judėti, todėl išeiti į lauke, už ūkinio pastato, esantį tualetą darėsi sunkiai įmanoma. Tad Stasys baisiai apsidžiaugė, kuomet sulėkę "Hidrokelstos" statybininkai ir jų vadovas prie namo surentė priestatėlį, o jame įrengė... patį žemiškiausią objektą - vonios ir tualeto kambarį. Dabar sunkusis dėdė jaučiasi tarsi gyventų mieste - taip čia viskas moderniai ir gražiai įrengta.
- Aš čia dabar jau beveik pradėjau gyventi, - šypsosi Stasys. - Dėl to būtinai parašykite, jog labai dėkoju visą šį reikalą organizavusiai Invalidų draugijos Šakių skyriaus pirmininkei Danutei Aukštikalnienei. Dėkoju visiems, kas pašefuoja, kas užjaučia, kas supranta ir kas nesupranta - visiems dėkingas... Ar laukiu Kalėdų, Naujųjų metų?.. Na, gal šiek tiek, nes žinau, kad niekas nepasikeis, kad viskas liks po senovei...
