Specialiosios tarnybos žmonėms patarimus kaip elgtis žemės drebėjimo metu pradėjo dosniai žarstyti tik vakar, kai po stichinės nelaimės jau buvo praėjusi para. Paaiškėjo, kad iki šiol žemės drebėjimas nebuvo įtrauktas į ekstremalių situacijų sąrašą. Vis drąsiau kalbama ir kad tai, kas įvyko antradienį, gali būti ir sprogimo Kaliningrade pasekmė.

Sprukti - su pasu

Vakar priešpiet internetu buvo išsiuntinėti pranešimai, kaip žmonėms elgtis žemės drebėjimo metu, ką pasiimti su savimi ir kur bėgti. Pasirodo, žmonės, išgirdę pranešimą apie gresiantį žemės drebėjimą, nedelsdami turi išeiti iš pastatų, išjungti dujas, elektrą, užsukti vandens sklendes, uždaryti langus, užrakinti duris. Išeidami iš namų žmonės raginami nepamiršti su savimi pasiimti asmens dokumentų, pinigų, nuolat vartojamų vaistų, akinius, linzes, klausos aparatus, protezus, jeigu yra galimybė - šiek tiek maisto ir geriamojo vandens, žibintuvėlį, būtiniausius drabužius (pagal sezoną), taip pat mobilųjį telefoną ir radijo imtuvą.

Žmonėms patariama nestovėti arti pastatų ir statinių, aukštų medžių, viadukų, dujotiekių, tiltų, aukštos įtampos laidų linijų. Reiktų eiti plačių gatvių, aikščių, sporto aikštelių, dykviečių ir kitų neužstatytų vietų link. Nespėjusiems išeiti iš pastatų patariama stovėti durų angose.

REKLAMA

Yra karštų taškų

Civilinės saugos tarnyboms vakar klaipėdiečiai negailėjo kritikos ir teigė nusivylę specialiosiomis tarnybomis, kurios nieko nežino: nei kas, nei kur, nei kada bus. Sugeba tik suskaičiuoti nuostolius po to.

Civilinės saugos departamento Visuomenės informavimo poskyrio vedėja Laura Valauskienė vakar teigė, jog įspėti žmonių apie žemės drebėjimą jie negalėjo. Žemės drebėjimas buvo staigmena ne tik eiliniams piliečiams, bet ir Civilinės saugos departamentui.

L.Valauskienė teigė, kad iki vakar dienos popietės dar nebuvo gavę oficialių Lietuvos geologijos tarnybos išvadų apie tai, kas iš tiesų įvyko.

Pasak L.Valauskienės, sirenos yra įjungiamos tik tada, kai kyla didžiulė grėsmė žmogaus gyvybei, sveikatai ir turtui. Anot pareigūnės, užvakar šitokios grėsmės nebuvo. Ji teigė, jog yra išleista daug instrukcijų, kaip informuoti visuomenę radiacinių, pramoninių nelaimių atveju, tačiau ten nieko nekalbama apie žemės drebėjimus. Tik dabar ruošiamasi juos įtraukti į ekstremalių situacijų sąrašą.

L.Valauskienė teigė, kad geriausiai Civilinės saugos departamento specialistai yra pasiruošę ir žino ką daryti iškilus cheminiam, radiacijos pavojui, potvyniams ar uraganams. Karštieji taškai - Ignalinos atominė elektrinė ir „Achemos“ gamykla.

Nors mūsų šalies geologai teigia negalintys prognozuoti žemės drebėjimo smūgių, tačiau Rusijos specialistai seismologai vakar prognozavo naujus požeminius smūgius Kaliningrade.

Rado gilią įgriuvą

Kaip pranešė “Interfax”, antradienį Kaliningrado srityje buvo užfiksuoti trys požeminiai smūgiai, kurių galingumas buvo nuo 3 iki 6 balų pagal Richterio skalę. Žemės drebėjimų metu siūbavo daugiaaukščiai namai, krito biurų technika, buvo nutrūkęs ryšys. Vakar rytą mieste pradėti šalinti žemės drebėjimo padariniai.

Dėl antrojo požeminio smūgio buvo nutrauktas priemiestinių traukinių eismas, nes geležinkelio ruože tarp dviejų kurortinio miesto Svetlogorsko stočių atsirado 30 metrų pločio ir 15 metrų gylio įgriuva.

Kaliningrado merija pranešė, jog užfiksuota, kad per žemės drebėjimą apgadintas 21 pastatas, tarp jų dvi miesto katilinės. Visi sugadinimai nedideli, daugiausia sutrūko sienos ir nuvirto kaminai. Šilumos tiekimo įmonės savo darbo nenutraukė, šiltas vanduo tiekiamas į miestiečių namus.

REKLAMA

Į ligonines paguldyti trys per žemės drebėjimą sužeisti žmonės - dėl stuburo lūžio, smegenų sutrenkimo ir kojų lūžio. Iš viso pagalbos paprašė daugiau kaip 20 žmonių.

Sprogo sandėliai?

Komentuodama antradienio žemės drebėjimą, Kaliningrado spauda iškėlė nevienareikšmę įvykio versiją ir drąsiai abejoja, ar tai nebuvo galingas požeminis karinio Baltijos laivyno sandėlių sprogimas.

Kaliningrado valstybinio universiteto Geografijos ir geoekologijos fakulteto dekanas Viačeslavas Orlionokas interviu „Komsomolskaja pravda-Kaliningrad“ pareiškė, kad antradienio žemės drebėjimas buvo labai keistas. Jo nuomone, yra dvi įvykio versijos: arba tai žemės drebėjimas, arba galingas požeminis smūgis. Jo žodžiais, smūgio epicentras galėjo būti Baltijos jūroje, giliavandenės Gotlando įdubos rajone, nes virpesių banga į Kaliningrado sritį atsirito nuo jūros į Baltijsko ir Svetlyj gyvenvietes. V.Orlionoko nuomone, negalima atmesti ir diversijos. Galėjo susprogti kariniai sandėliai su karinio Baltijos laivyno sprogmenimis.

Kaip rašo laikraštis „Kaskad“ Kaliningrado merui pirmiausiai buvo pranešta, kad požeminiai smūgiai užfiksuoti Pravdinskio poligone, kur vyksta įvairūs kariniai mokymai. Jis yra nutolęs 40 kilometrų į pietvakarius nuo Kaliningrado. Keletą kartų vis kitais įvardinti žemės drebėjimo epicentrai Liublinas, Laduškinas, Baltijskas taip pat yra arti ginklų sandėlių. Netoli Liublino viename kaimelyje yra vienas galingiausių Baltijos laivyno aviacinių bombų arsenalas.

Įdomu ir tai, kad pirmieji pranešimai apie požeminius smūgius atskriejo būtent iš karinio Baltijos laivyno. Praėjus 30 minučių po pirmųjų požeminių smūgių Baltijos laivyno vado padėjėjas pirmojo rango kapitonas Anatolijus Lobskis pranešė, jog už 25 kilometrų nuo kranto Baltijos jūroje vyksta mokymai, kurių metu šaudoma netgi torpedomis. Tačiau karininkas teigė, jog mažai tikėtina, kad mokymai būtų požeminių smūgių priežastis.

Įspėjo dramblė

Sakoma, kad pirmieji žemės drebėjimą pajunta gyvūnai. Tačiau kai kurių žmonių augintiniai į jį kažkodėl nesureagavo. Vienas vyras pasakojo, kad jo prancūzų buldogas žemės drebėjimo metu net galvos nepakėlė nuo savo dubenėlio su ėdalu. Kita moteris taip pat stebėjosi, kad jos katė visai nereagavo į žemės drebėjimą. Todėl ir pas mus atsirado prielaidų, kad žemė iš po kojų slydo veikiama ne gamtinių jėgų, o žmonių sukelto sprogimo.

REKLAMA

J.Gustaitienės firmos „Nuaras“ administratorė Oksana Sivkovič pastebėjo, kad žemės drebėjimo metu šunys buvo stebėtinai ramūs. „Tik katės labai blaškėsi. Man ir pačiai pasidarė baugu, kai dėl drebėjimo suskilo lubos ir nuo jų pradėjo byrėti tinkas“, - prisiminė administratorė.

Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė teigė, kad jų augintiniai žemės drebėjimų metu elgėsi įprastai. „Kol kas neaišku, ar muziejui drebėjimas padarė žalos, nes nežinia, ar netrūko jūros dugne esantys mūsų vamzdynai“, - sakė Nika Puteikienė.

Kaliningrade pirmoji prasidedantį žemės drebėjimą pajuto šio miesto zoologijos sodo dramblė Pregolė. Likus keletui minučių iki drebėjimo ji susijaudino, o po to tris kartus sutrimitavo. Toks dramblės elgesys visus labai nustebino, nes ji labai retai trimituodavo. Iš pradžių visi pamanė, kad Pregolė kažkuo džiaugiasi, ir tik vėliau suprato, jog tokiu būdu ji žmones įspėjo apie gresiantį pavojų.

Kišenėje nepaslėpsi

Karinių jūrų pajėgų vadas Kęstutis Macijauskas nemano, jog antradienį žemė žmonėms po kojoms drebėjo dėl sprogimo: „Jeigu tai būtų buvęs sprogimas, jis tikrai būtų užfiksuotas aplink mūsų žemę skriejančių palydovų. Juk tokio sprogimo kišenėj nepaslėpsi“.

K.Macijauskas neneigė, jog įmanoma ir žmonėms sukelti tokį galingą sprogimą. „Tačiau paprastai per sprogimus būna vienas smūgis. O čia jų buvo net keli paeiliui“, - aiškino pašnekovas.

Karinių jūrų pajėgų vadas nesiryžo spręsti, ar Lietuvos civilinės saugos tarnybos žemės drebėjimų metu padarė viską, kad apsaugotų gyventojus: „Kolegos darė viską, ką galėjo. Kas nežinojo, kaip elgtis, galėjo įsijungti radiją, kur buvo nemažai kalbama, ką daryti, nors informacijos niekada nebūna per daug“.

Nuspėti negalėjo

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Statkūnas teigė, kad seismologai yra tikri, jog šis žemės drebėjimas buvo gamtinės kilmės, nes jis įvyko ten, kur yra Šiaurės Priegliaus lūžio sistema. Jis pasakojo, kad tai tikrai tektoniniai smūgiai, nes ten, kur yra šio žemės drebėjimo epicentras, gelmėse kyla tam tikra didžiulė siena. Jai bekylant plutos blokai slystelėjo ir tai sukėlė stiprius žemės virpesius.

REKLAMA

J.Statkūnas aiškino, jog gyvūnai jaučia mažus virpesius, kurie praneša apie būsimą didelį žemės drebėjimą, tokį, per kurį griūva pastatai. Lietuvos teritorijoje paprastai sudunda mažesni vienkartiniai žemės drebėjimo smūgiai. Prieš juos paruošiamųjų virpesių nebūna.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų