Remigijus RAINYS
Nuo 1992 metų Vilniuje, netoli Santariškių, buvusiame personalinių pensininkų pensionate įkurtas Vilniaus universiteto Eksperimentinės klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centras. Į 136 vietas turintį centrą (arba kitaip senelių namus) teoriškai gali patekti bet kuris šalies gyventojas. Kandidatas su prašymu turi kreiptis į savo seniūnijos socialinius darbuotojus. Ištyrę realias gyvenimo sąlygas, patikrinę anketose nurodytus duomenis, jie sprendžia, ar būsimasis globotinis turi teisę gyventi senelių namuose, o prie surinktų dokumentų prideda atitinkamą sveikatos įstaigos pažymą. Vis tik 136 senelius priglaudusiuose senelių namuose laisvų vietų nėra. Šiuo metu eilėje laukia 16 norinčių apsigyventi asmenų, tačiau kada jų norai išsipildys, nežinia. Centro darbuotojai džiaugiasi kiekviena jų globotinių išgyventa diena ir linki jiems kuo geriausios sveikatos.
Pragyvenimas brangs
Puikiai išsilaikiusiame gerontologijos centro pastate dar nuo 1979 metų seneliai gyvena tik vieno arba dviejų kambarių butuose. Iki šiol už gyvenimą dviese maždaug 15 kvadratinių metrų kambaryje globotiniui tekdavo kas mėnesį mokėti po dvi bazines pensijas, tačiau ne daugiau kaip 80 procentų visų savo gaunamų pajamų. Tokie gyventojai savo kambaryje turi balkoną, o šalia - vonią, tualetą bei prieškambarį. Turtingesnieji galėjo prašyti pagerinti savo gyvenimo sąlygas ir tokiame vieno kambario bute be virtuvės už dar didesnę kainą apsigyventi po vieną. Dviejų kambarių butuose, kurių vienas kambarys maždaug 18, o kitas - 15 kvadratinių metrų ploto, anksčiau gyveno šeimos, tačiau dabar čia daugiausia įsikūrę iš užsienio sugrįžę Lietuvos piliečiai. Už vieną kambarį jie moka bene 2200 litų. Užsieniečiai papildomai moka ir už sveikatos draudimą - šio mokesčio dydį kiekvieną mėnesį nustato ligonių kasos. Tai nėra labai dideli pinigai, tačiau už juos užsieniečiai priskiriami pasirinktoms poliklinikoms, jiems skiriami kompensuojamieji vaistai, nemokamai atliekamos būtinos operacijos. Šiuo metu centre gyvena 22 Lietuvos pilietybę turintys užsieniečiai, daugiausiai atvykę iš JAV, Kanados ir Didžiosios Britanijos.
Nuo pusryčių iki pietų globotiniai laiką praleidžia medicininėse procedūrose ar vietos transportu vyksta pas gydytojus į jiems priskirtas gydymo įstaigas. Po pietų daugelis pasnaudžia, o paskui eina į užsiėmimus būreliuose ar žiūri televizorių. Nuo liepos 1-osios įsigaliojo nauji įstatymai, pagal kuriuos nuo kitų metų keisis mokėjimo už gyvenimą senelių namuose tvarka. Dabar visi turintys teisę apsigyventi globos namuose privalės mokėti 80 procentų savo gaunamos pensijos ir 1 procentą kas mėnesį nuo savo turimo nekilnojamojo turto vertės. Šis mokestis bus individualus, nes kiekvienoje savivaldybėje nekilnojamojo turto vertė kitokia, tad atmetus kiekvienam žmogui skiriamus bene 12 kvadratinių metrų, likusio buto ploto kaina bus padauginama iš atitinkamo koeficiento ir nuo to skaičiuojamas mokestis. Tiesa, šis mokestis bus imamas tik iš tų senolių, kurie savo bute gyveno vieni. Neišsisuks ir "gudručiai" savo nekilnojamąjį turtą padovanoję vaikams ar anūkams. Nuo turto mokesčio jie bus atleidžiami tik tada, kai nuo dovanojimo ar pardavimo sandorio dienos bus praėję ne mažiau kaip 12 mėnesių. Beje, senelių namų steigėjai už papildomas paslaugas galės nustatyti didesnius mokesčius savo nuožiūra.
Nusivylė V. Adamkumi
Vidutinis šių senelių namų gyventojų amžius - 83 metai, todėl globotinių judrumas gana ribotas. Ekskursijos į Trakus metu vienas senolis susilaužė koją, tačiau liko patenkintas patirtais įspūdžiais. O štai keli išvykos į prezidentūrą dalyviai nusivylė, kad ten nepamatė prezidento Valdo Adamkaus. Ekskursija daugiausiai į ją vykusiems užsienio lietuviams buvo organizuota jau po darbo valandų, tad kai kuriems kadaise net asmeniškai V. Adamkų pažinojusiems veteranams itin knietėjo ką nors patarti prezidentui. Pasak centro vadovės, jos globotiniai mielai lanko dainavimo, giedojimo, pokalbių apie tėviškę ir net Biblijos studijų būrelius, tačiau jie gana abejingi išvykoms į teatrus. Socialinio darbo poskyrio vedėjas Arturas Urbonaitis stebisi, kai į svečius atvykus pasaulinio garso Vilniaus kvartetui, kameriniam orkestrui, "Ąžuoliuko" ar "Liepaitėms" chorams, didžiuma senelių neskuba į čia pat salėje vykstantį koncertą, o lieka savo kambariuose stebėti eilinės muilo operos serijos.
Mokosi kalbų
Vienas iš jauniausių šių senelių globos namų gyventojų Vladas Diržys (52 m.) čia praleido jau 8 metus. Po automobilio avarijos susilaužęs stuburą ir prie lovos visam laikui prikaustytas buvęs šiaulietis ilgai keliavo net po 13 gydymo įstaigų, kol pagaliau įsikūrė Gerontologijos centre. Buvęs verslininkas čia lankosi ne tik koncertuose, bet ir sėkmingai mokosi anglų kalbos. Pradžioje partnerį bendram mokslui Vladas bandė susirasti tarp iš JAV sugrįžusių išeivių, tačiau pastarieji į šį sumanymą pažiūrėjo kiek iš aukšto. Netikėtai Vladui į pagalbą atskubėjo buvusi Operos ir baleto teatro artistė Janina Kavaliauskienė, kuri nepraleidžia nei vieno bendro užsiėmimo.
Valgiai bet kokiam skrandžiui
Tik apie 40 procentų čia gyvenančių žmonių gali daugmaž savimi pasirūpinti patys, o kitiems - būtina pagalba. Kiekviename pastato aukšte yra įrengta atskira valgyklėlė, kad senoliams iki jų būtų arčiau ateiti, tačiau nemaža gyventojų dalis valgo savo kambariuose. Senelių namai vis dar išlaikę nuosavą virtuvę, todėl globotiniai kas dieną gali užsisakyti vieną iš trijų meniu variantų: gerų dantų ir skrandžių savininkai gali pasirinkti karbonatą ar kokį kitą kepsnį, vegetarai - užsisakyti jiems patinkančius daržovių patiekalus, o silpnesnieji dažniausiai smaguriauja trintais gaminiais. Be to, virtuvė ruošia ir atskirus dietinius patiekalus sergantiesiems cukriniu diabetu ir kitomis ligomis.
Konfliktus išspręsti padeda taryba
Tarp solidaus amžiaus globotinių neretai kyla kivirčų, tad vietos psichologei darbo netrūksta. Iš 136 gyventojų, tik 30 yra visiškai vieniši. Kiti vis dar turi vaikus ar bent brolius bei seseris, tad galima nuspėti, kad su artimaisiais kžkurie nesugyveno ir dėl savo charakterio. Pakeisti susiformavusius tokio amžiaus žmonių įpročius nelengva, todėl nenuostabu, kad tarp tame pačiame kambaryje gyvenančių žmonių dažnai kyla nesutarimai. Tai kaimynas ne taip kalba, tai ne taip tvarkosi tualete, tai pagaliau pasirenka žiūrėti ne tą televizijos programą. Šiuos konfliktus administracijai padeda spręsti 6 asmenų gyventojų taryba, kuri apsvarsto kiekvieną konfliktą. Tačiau sukvietus į posėdį visas susipykusias poras ir pasiūlius jiems keistis, dažniausiai apsisprendžiama likti su senaisiais partneriais.
Vienai kaprizingai poniai partnerės parinkti niekaip nesisekė, todėl pasitarę su vaikais ją apgyvendino atskirame kambaryje. Tiesa, dabar jau senolei teko iš savo pensijos pridėti dar kelis šimtus litų, todėl netrukus ji vėl pakėlė skandalą, kad per brangiai moka, ir išsireikalavo kambario draugės. Ramu tebuvo tik tris mėnesius - visos bėdos prasidėjo iš naujo. Artimieji nusprendė, kad jų giminaitė šitaip elgiasi tik dėl savo nesugyvenamo charakterio, ir paprašė nekreipiant dėmesio į jos kaprizus palikti ją gyventi vieną.
Dviese smagiau
Panašių problemų nekyla centro tarybos narei Aldonai Iganatavičienei. Buvusi vokiečių kalbos mokytoja, be visuomeninio darbo, ne tik augina gėles, dainuoja ansamblyje, bet ir puikiai sutaria su Aldona Klevečkiene. Viename kambaryje jau daug metų gyvenančios moterys teigia, jog neįsivaizduoja gyvenimo atskirai.
Savo buitimi nesiskundžia ir 101 metų sulaukusi kaunietė Elena Uborevič. Kadaise prie Vilijampolės geto gyvenusi ir žydų vaikus gelbėjusi drąsuolė apdovanota įvairių šalių ordinais ir dažnai sulaukia ją pagerbti atvykstančių svečių.
Savo aštuoniasdešimtmetį atšventusi Lietuvos keliautojo Mato Šalčiaus dukra Raminta Savickienė skundžiasi tik nepatogiais kažkokios prieniškių firmos gaminamais vaikštukais. Buvusios gydytojos liga verčia ją judėti tik specifine poza, todėl prie standartinių vaikštukų jai prisitaikyti sunku. O Raminta mėgsta daug laiko praleisti lauke.
Meilė dėl išskaičiavimo
Centre jau nuo seno gyvena 8 sutuoktinių poros, o naujos šeimos susikuria ir tuokiasi labai retai. Išsilavinęs našlys Bronius senelių namuose susipažino su neįgalia našle Stasele negalėjusią su vaikais sugyventi. Atskiruose kambariuose gyvenusių solidaus amžiaus žmonių draugystė rutuliojosi greitai ir kone visiškai sveikas vyriškis pareiškė, kad jis negali gyventi kuo nors nesirūpindamas, tad norįs su Stasele gyventi viename kambaryje. Administracija šį pageidavimą palaikė, tačiau pasiūlė porai susituokti. Abu kandidatai į sutuoktinius buvo pasiturintys, todėl santuokos idėją atmetė, baimindamiesi, jog vėliau tarp jų vaikų kils nesusipratimai dėl palikimo. Kaip alternatyva jiems buvo siūloma bažnytinė santuoka, tačiau apie tai nenorėjo nė girdėti užkietėjusiu ateistu pasirodęs besąs Bronius. Kol administracija ieškojo išeities, bijodama papiktinti kitus namų gyventojus, pora jau ketino skustis Žmogaus teisių teismui Strasbūre. Galiausiai buvo paprašyta ministerijos išaiškinti, ar galima leisti nesusituokusiems priešingos lyties asmenims gyventi viename kambaryje. Gautame atsakyme rašoma, kad pagrindo drausti nėra, todėl naujai susikūrusi pora persikraustė į erdvesnį ir saulėtesnį Broniaus kambarį. Idilė truko neilgai, nes Bronius susirgo ir po sunkios operacijos jau kuris laikas gydomas daugeliui žinomoje Naujosios Vilnios ligoninėje. Staselė netrukus administracijai įteikė prašymą, kuriuo siekia, kad Bronius ateityje būtų iškeltas gyventi į kitą kambarį, o ji būtų palikta gyventi saulėtame buvusio draugo kambaryje.
Šiame centre visiškai neaktualios kitiems senelių namams būdingos girtuokliavimo problemos. Šampano ar vyno čia išgeriama tik per didžiąsias šventes ar gimtadienius, kurie kartą per mėnesį švenčiami kartu. Vienintelis rūkyti nemetęs dūmo mėgėjas (beje, gydytojo, taip ir neįkalbėjusio atsisakyti žalingo įpročio, tėvas) cigaretės sutraukti visuomet išvažiuoja į lauką, nepaisydamas ar lyja ar sninga. Mat rūkorius jau daug metų sėdi invalido vežimėlyje.
Tikinčiuosius du kartus per savaitę aplanko kunigai, kurie laiko mišias vietinėje koplyčioje. Senelių namus mielai šefuoja ir šalia esanti kunigų seminarija - klierikai per svarbiausias metų religines šventes ruošia įdomias vakarones.
