Naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių piliečiai kurį laiką neturės privilegijos, kuria mėgaujasi Vakarų europiečiai - gyventi be sienų.
Sienų kontrolė tarp 15 dabartinių ES narių ir 10 naujųjų, kurios prie bloko prisijungs gegužės 1 dieną, išliks iki 2007 metų, pranešė pareigūnai Briuselyje.
Tačiau Praha ir Budapeštas tikisi, kas sienų kontrolė bus panaikinta 2006 metais, kadangi šios valstybės trokšta kuo greičiau įveikti visas Vakarų ir Rytų Europą šaltojo karo metais skyrusias užtvaras.
Keliaujant po prie Šengeno susitarimo prisijungusias ES valstybes pasų kontrolės nėra, tačiau jei po gegužės 1 dienos europietis iš senosios narės norės atvykti į naująją, pavyzdžiui Vengriją, prie sienos jis turės pateikti savo pasą sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.
Dešimt naujųjų narių - Čekija, Kipras, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija - Šengeno erdvei priklausys tik formaliai.
1995 metais pradėjus įgyvendinti Europos be sienų politiką buvo susidurta su nemažomis problemomis, todėl ES nori pirmiau galutinai jas išspręsti ir tik po to šį režimą taikyti naujosioms narėms.
Šengeno susitarimų įgyvendinimą prižiūri ne tik sienų kontrolė, policija, muitinė, bet ir Šengeno informacinė sistema (ŠIS), kuri užtikrina pasikeitimą informacija apie ES teritorijoje keliaujančius įtartinus asmenis ar krovinius.
Tačiau vykdomoji ES institucija Europos Komisija (EK) nustatė, jog ŠIS duomenų bankas nėra pajėgus aptarnauti dar 10 valstybių.
Šiuo metu prie sistemos prisijungusios 13 iš 15 bloko narių, Didžioji Britanija ir Airija nepasirašė Šengeno susitarimo, bei dvi ES nepriklausančios valstybės - Norvegija ir Islandija, kurios panaikino sienas su Skandinavijos šalimis.
Naujoji informacinė sistema kuriama jau du metus, tačiau Čekijos vidaus reikalų ministerijos imigracijos specialistas Tomas Heismanas (Tomas Haismanas) teigė: "Neaišku, kada naujoji sistema bus baigta, tikimės, kad 2006".
EK specialistai mano, jog ji pradės veikti ne anksčiau kaip 2007.
ES naujųjų narių sienų apsaugai stiprinti skyrė 960 mln. eurų (apie 3 mlrd. 314 mln. litų), už kuriuos jos įrengė papildomas pasienio užkardas, nusipirko naujausios technikos. Tokiu būdu siekiama sukliudyti imigrantams iš neturtingųjų šalių patekti į turtingai gyvenančią Europos Sąjungą.
AFP-BNS