Trečiadienį (06.18) Vyriausybė nusprendė, kaip ji pirks nekilnojamąjį turtą, palengvino draudimo įmokų naštą tvarkingiems vairuotojams, nutarė, kad negelbės žemės ūkio šakų intervenciniais pirkimais, patikslino kai kurias valstybines rinkliavas ir padidino gerai dirbančių dėstytojų atlyginimus.
Vyriausybė nusprendė, kad valstybės pirkimus lems ne kaina, o prestižas
Vyriausybė patvirtino tvarką, pagal kurią valstybės ar savivaldybių valdymo institucijos bei valstybės ir savivaldybių įmonės galės pirkti, nuomoti žemę, pastatus ar kitą nekilnojamąjį turtą.
Anksčiau minėtos institucijos turtą galėjo įsigyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau naujojo įstatymo nuostatos šiems pirkimams nebegalioja.
Tvarkoje įteisinta, kad perkant žemę ar nekilnojamąjį turtą lems ne kaina, o prestižas, unikalumas, estetinės, aplinkosauginės charakteristikos.
Turtas galės būti įsigyjamas skelbiamų arba neskelbiamų derybų sąlygomis. Perkančioji organizacija, prieš priimdama sprendimą dėl pirkimo, turės parengti ekonominį bei socialinį jo pagrindimą. Įsigyti žemės ar pastatų ji galės tik jų įstatuose ar nuostatuose nurodytai veiklai.
Taip pat tvarkoje yra nustatyti būtini pirkimo ir pasiūlymo dokumentai bei jų sudarymo ir pateikimo terminai, pirkimų atskaitų sudarymo tvarka, turto įteisinimo procedūros ir pan.
Vyriausybė pritarė siūlymui mažinti draudimo įmoką drausmingiems vairuotojams
Vyriausybė nutarė leisti vieną kartą per metus mažinti draudimo įmoką drausmingiems vairuotojams.
Tokia pataisa įteisinta nutarime "Dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių ir tipinių paprastosios, pasienio ir grupinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių draudimo liudijimų (polisų) formų patvirtinimo".
Draudimo įmoka būtų mažinama tuomet, jei vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo laikotarpį apdraustasis vairuotojas nepadarė autoavarijos, taip pat per draudimo laikotarpį nebuvo baustas už tai, kad vairavo neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar psichotropinių medžiagų. Drausmingiems vairuotojams sudarant naują sutartį draudimo įmoka bus mažinama kartą per metus tam laikotarpiui, kuriam jie buvo apsidraudę.Taip pat nuspręsta nebesudaryti Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių konkrečiais laikotarpiais - 1 mėn., 3 mėn., 6 mėn., 9 mėn. ir 12 mėn., o nustatyti, kad draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 1 mėn. ir ne ilgesniam kaip 12 mėn. laikotarpiui, paliekant teisę apsispręsti pačiam draudėjui.Nutarimas papildytas nuostata, kad autoavariją patyręs automobilis, kai jį ekonomiškai tikslinga remontuoti, nustatant padarytą žalos dydį dėl nusidėvėjimo nebus nuvertinamas. Žalos atlyginimo dydis bus nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintos transporto priemonės ar jos detalių rinkos vertei iki autoavarijos.
Išplėtus rinkliavų sąrašą papildomai bus surinkta 30 tūkst. litų
Vyriausybė patikslino valstybės rinkliavos objektų sąrašą, kuriam įsigaliojus nuo liepos 1 dienos biudžeto pajamos šiemet padidės 30 tūkst. litų.
Išaugus išlaidoms už gyventojų registro tarnybos pažymos išdavimą mokestis padidės nuo 5 iki 10 litų Už traktoriaus, savaeigės ir žemės ūkio mašinos techninę apžiūrą teks mokėti nebe 10, o 15 litų, o už traktoriaus priekabos techninę apžiūrą - ne 5, o 8 litus.
Savivaldybės tarybos sutikimas steigti lošimo namus kainuos tūkstantį litų.
Sumažėjus licencijų išdavimo išlaidoms bus sumažintos rinkliavos už Civilinės aviacijos administracijos išduodamas skaldytojo, piloto licencijas. Mažinamas mokestis už jūrininkų knygelių bei atitinkamų kursų baigimo liudijimų išdavimą ir pan.
Vertybinių popierių komisijos siūlymu už išduodamus leidimus užsienio investavimo institucijoms viešai platinti Lietuvoje akcijas įvedama rinkliava, kuri sieks nuo 2 iki 3 tūkst. litų.
Vyriausybė nekeis žemės ūkio rinkos reguliavimo tvarkos pirkimų
Vyriausybė atmetė Seimo nario Vytauto Einorio parengtas Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, kuriomis siūloma iškilus grėsmei ūkio šakai tapti nuostolinga nustatyti minimalias produkcijos supirkimo kainas arba krintant produkcijos kainoms pradėti intervencinius pirkimus.
Ministrų kabineto nuomone, netikslinga keisti rinkos reguliavimo tvarkos metų viduryje, kai šioms reikmėms biudžete nėra numatyta pinigų. Antra, tokios priemonės galiotų tik iki narystės Europos Sąjungoje dienos.
Remiantis Europos Sąjungos teise, šalis narė negali vykdyti rinkos reguliavimo priemonių be ES Komisijos pritarimo, nes būtų pažeidžiami Bendrosios žemės ūkio politikos vykdymo principai, o tai galėtų ES bendrajai žemės ūkio rinkai sukelti nepageidaujamų padarinių.
Šiuo metu yra įgyvendinamas tik intervencinis grūdų supirkimas, nors galiojantys teisės aktai numato, kad galimas ir sviesto, lieso pieno miltelių bei jautienos supirkimas. Tačiau ši priemonė būtų pernelyg brangi. Norint palaikyti pieno kainą esant atvirai žemės ūkio rinkai ir didelei pieno produkcijos eksporto daliai, intervencinio pirkimo apimtis turėtų būti didelė, - pavyzdžiui, 500 tūkst. tonų perteklinio pieno perdirbant į sviestą ir pieno miltelius, šių produktų intervenciniam pirkimui reikėtų 460 mln. litų. Be to, reikėtų lėšų produktams laikyti, bankų paskolų palūkanoms ir pan. Lėšų poreikis produktų intervencinių ir eksporto kainų skirtumui padengti, atižvelgiant į dabartines kainas, siektų apie 150 mln. litų.
Vyriausybės nuomone, dėl finansinių galimybių intervencinis žemės ūkio ir maisto produktų supirkimas gali būti taikomas tik kraštutiniu atveju, todėl įstatymo formuluotės sugriežtinimas neduotų apčiuopiamos naudos.
Aukštųjų mokyklų dėstytojų algos išaugs vidutiniškai penktadaliu
Nuo liepos 1 dienos vidutiniškai 20 proc. padidės aukštųjų mokyklų dėstytojų algos - joms kelti numatyta 16 mln. litų.
Vyriausybė, vykdydama savo įsipareigojimus didinti atlyginimus efektyviai ir produktyviai dirbantiems aukštųjų mokyklų dėstytojams, priėmė nutarimo "Dėl mokslo ir studijų darbuotojų ir pedagogų darbo apmokėjimo" pakeitimą.
Pakeitimu suteikiama teisė kelti atlyginimą ir tyrėjams, panaudojant institucijos lėšas, gautas už teikiamas paslaugas.
Vyriausybės nutarimo pakeitimu taip pat įtvirtinti nauji tarifinių atlyginimų dydžių koeficientai. Pagrindinis pakeitimo tikslas - suteikti institucijoms galimybę skatinti efektyviausiai ir produktyviausiai dirbančius dėstytojus ir tyrėjus.
Naujų koeficientų įvedimas sudarys sąlygas visų kategorijų dėstytojų ir tyrėjų vidutinį darbo užmokestį padidinti 20 proc.
Toks atlyginimų koeficientų taikymas leis geriausiai dirbančių profesorių atlyginimus pakelti iki 3119 Lt, docentų - iki 2449 Lt, lektorių - iki 1698 Lt, asistentų - iki 1155 Lt.
Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos, naujos pareigybinių koeficientų ribos sudaro geriausiai dirbantiems pakelti atlyginimą pagal darbo rezultatus, tai turėtų skatinti mokslinį produktyvumą ir jaunus žmones rinktis akademinę karjerą.
ELTA
