Irena ZUBRICKIENĖ
Keturis vaikus užauginusi marijampolietė Vidita Stalioraitienė pavasarį palaidojo jauniausią savo dukterį - šešiolikmetę Eglę. Dėl jauną organizmą netikėtai apėmusių ir sparčiai alinusių ligų Eglė buvo retas svečias savo dešimtojoje klasėje, kurios taip ir nebesuspėjo baigti. Eglės motina įsitikinusi, kad dukters mirtį pagreitino ją gydę ir neleistinų klaidų pridarę Marijampolės ligoninės medikai - žmonės, davę Hipokrato priesaiką grumtis už kiekvieno paciento gyvybę. Netekties skausmo tebekamuojama moteris kreipėsi į Marijampolės apylinkės prokuratūrą. Čia, sulaukus teismo medicinos ekspertų pakartotinių išvadų, šiomis dienomis iškelta baudžiamoji byla dėl Eglės Stalioraitytės mirties.
Ligos - paauglystės palydovės
Bene prieš trejus metus mama sunegalavusią Eglę nuvedė į Marijampolės vaikų polikliniką, pas savo apylinkės gydytoją, kuri mergaitei nustatė gerklės uždegimą. Liga, lydima tokių pat simptomų, po kurio laiko vėl pasikartodavo. Niekam nekilo įtarimų, kad dažni gerklės uždegimai ateityje gali turėti rimtų padarinių. Pernai pavasarį Eglei buvo atlikta gerklės operacija. Po jos mergina pradėjo jaustis geriau. Tačiau rudeniop jai vėl prireikė medikų dėmesio, nes patyrė kojos traumą. Tądien Eglė slysdama prasikirto kulną. Žaizda, rodės, nedidelė ir nepavojinga, netikėtai pradėjo pūliuoti. Apylinkės gydytoja, į kurią buvo kreiptasi, pacientei nurodė gydytis vaistais nuo alergijos. Po poros dienų Eglei į tą pačią koją įkando kažkoks vabzdys. Iš pradžių niekas į tai nekreipė dėmesio, tačiau koja pradėjo sparčiai tinti, pamėlo. Netrukus ant jos atsirado rausvos ir violetinės spalvos dėmių, kojos oda tapo tarsi marmurinė. Paauglė nesuprato, ar tai žaizdos kulne, ar įkandimo padarinys. Sunerimusiai ir dėl to suirzusiai Eglei skaudamą koją paglostydavo vyresnioji sesuo Rasa. Po šių masažų Eglė sakydavo, kad "per kaulus persismelkdavęs" skausmas aprimdavo. Tokia savijauta paauglę tarsi būtų įkalinusi - ji kęsdavo skausmą, krimtosi dėl sutinusios, storos, spalvą pakeitusios kojos, silpo, buvo irzli.
Keitėsi ligoninės ir medikų veidai
Marijampolės ligoninės Vaikų ligų skyriaus medikai, apžiūrėję per ilgai nepasveikstančią pacientę, pradėjo įtarti rimtesnių ligų (alergijos, tuberkuliozės, cukraligės) požymius ir nukreipė ją į aukštesniojo lygio gydymo įstaigas Kaune bei Vilniuje. Pastarosiose buvo nustatyta, kad sąnarių skausmus rankose bei kojose nuolat jaučianti mergaitė serga juvenyliniu artritu - sąnarių uždegimu. Tai nereta bręstančio jaunimo liga, dėl kurios Eglė buvo nukreipta į sanatoriją Kačerginėje. Čia paauglė dažnai pasiskųsdavo ir skausmais bei pūtimais pilve, duobutėje ties skrandžiu. Po gydymosi sanatorijoje mergaitei pagerėjo, tačiau neilgai. Grįžusi į Marijampolę ir pradėjusi lankyti mokyklą Eglė greitai vėl sunegalavo - apsirgo gripu. Ko gero, dabar jau galima teigti, kad nuo tada jos sveikata daugiau niekada nebepagerėjo - tik vis blogėjo. Gruodžio mėnesį Eglė dėl sąnarių uždegimo buvo gydoma Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje. Tuomet čia jai buvo nustatyta ir daugiau vidaus organų ligų - skrandžio gleivinės, tulžies pūslės, kepenų uždegimai, vaskulitas (kraujagyslių uždegimas). Sunku pasakyti, kodėl likimas į vieną organizmą sukrovė tiek daug ligų. Tačiau, kaip vėliau, ligonei mirus, tvirtins ne vienas medikas, nė viena šių ligų nekėlė mirtino pavojaus mergaitės gyvybei.
Neįtarė sėlinančios mirties
Balandžio pabaigoje Eglė dėl nepakeliamų skausmų vėl skubiai atsidūrė ligoninės palatoje. Šįkart jos globėjais tapo Marijampolės ligoninės Vidaus ligų pirmojo skyriaus medikai.
- Kasdien lankydama dukrą, mačiau, kad ji vis labiau silpsta, - netolimos praeities prisiminimais graudinosi mergaitės motina Vidita Stalioraitienė. - Ji nebenorėjo nieko kalbėti apie ateitį, kurią anksčiau abi taip vaizdingai regėdavome. Sakė, kad jai silpna, pykina. Vieną dieną Eglutė, pakilusi iš lovos, staiga nualpo. Palatos draugės vėliau man pasakė, kad ji sąmonės buvo netekusi ir tos dienos rytą. Kodėl tada niekas nekvietė reanimacijos ir kardiologijos specialistų, man iki šiol liko neaišku. Spėju, kad tai ir buvo viena iš kompetencijos stokojančių medikų klaidų. Dar po dviejų dienų duktė pradėjo nevaldyti rankos, išbalo, akyse atsirado kraujosruvų, kažkokia jėga tarsi perkreipė jos kalbą. Gydančių medikų prašiau kreiptis pagalbos į Reanimacijos skyriaus gydytojus, tačiau mergaitė buvo palikta savo vietoje, tik jai apraizgė ranką bintu, suleido raminamųjų.
Kai Vidaus ligų skyriuje E. Stalioraitytę ištiko klinikinė mirtis, tik tuomet pacientė buvo skubiai perkelta į Reanimacijos skyrių. Po penkių intensyvaus medikų darbo valandų Eglės širdis pradėjo nebeatsakyti į elektrinius impulsus - šešiolikmetė mirė. Vėliau šio skyriaus vedėjas Vitas Vyšniauskas korespondentei patvirtino, kad E. Stalioraitytės mirtis daug kam buvo labai netikėta.
Liga pergudravo medikus?
Didelę darbo patirtį turintis ir vienu geriausių specialistų Marijampolėje laikomas gydytojas V. Vyšniauskas neslėpė, kad nuo tokių ligų, kokiomis sirgo Eglė, paprastai nemirštama. Tačiau jis, išstudijavęs pacientės ligos istoriją, neskubėjo aplaidumu ir medicinos žinių stoka kaltinti mergaitę gydžiusios jaunos gydytojos Nelės Radzevičiūtės. Gydytojas tik apgailestavo, kad provincijoje dirbantys medikai neretai vengia patys spręsti ir taikyti turimas žinias bei patirtį - juos esą dažnai "užliūliuoja" aukštesnių lygių gydymo įstaigų specialistų išvados, aklas pasitikėjimas jais, baimė su jais net diskutuoti.
Teismo medicinos instituto Specialiųjų ekspertizių skyriaus specialistai nustatė, kad E. Stalioraitytė mirė nuo sąnarių ir kraujagyslių uždegimų, kurie komplikavosi širdies raumens uždegimu (miokarditu) - buvo sukeltas ūmus širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas. "Marijampolės ligoninėje E. Stalioraitytės gydymas nebuvo pakankamas, - teigiama oficialioje ekspertų išvadoje. - Joje buvo nutrauktas gydymas medikamentais, kuriuos rekomendavo pagrindines ligas pacientei nustatę vilniečiai medikai". Vadovaujantis šia išvada, Marijampolės prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla. Ar bus nustatyti ir įvardinti medikai, kalti dėl E. Stalioraitytės mirties, ar byla pasieks teismą, prognozuoti anksti. Mat minėtoje išvadoje, kai kalbama apie pacientės mirties ir gydymo Marijampolės ligoninėje priežastinį ryšį, yra stebuklingas (medikams) žodelis "galimai". Vadinasi, medikai galimai kalti, galimai - ne. Kategoriškai tvirtinti kolegų kaltę, kaip iš savo patirties teigia ir teisėsaugininkai, ekspertai paprastai nesiryžta.
Nuoskaudos temdo dabartį
Po dukters mirties motina prisipirko medicininės literatūros, kad pažintų dukrą į kapus nuvariusias ligas. Sužinojusi, kokiais simptomais pasireiškia sąnarių bei širdies ligos, moteris šiandien teigia, kad tada, kai prieš keletą metų Eglutei buvo nustatinėjami gerklės uždegimai, į mergaitės organizmą koją jau buvo įkėlęs artritas (sąnarių uždegimas), tik apylinkės gydytoja jo neįtarė. Ir tas skausmas širdies plote, duobutėje ties skrandžiu, tikėtina, buvo ne kas kitas, o signalai apie negaluojančią širdį. Kojos trauma, kurią gydė medikai, manoma, nieko bendra neturėjo su organizme jau tūnojusia klastinga liga - buvo tik lemtingas sutapimas.
V. Stalioraitienė įsitikinusi, kad jos dukra ir šiandien galėjo gyventi, jeigu Marijampolės medikams nebūtų pritrūkę žinių ir noro padėti, atidumo.
Palaidojusi dukterį V. Stalioraitienė netrukus buvo dar kartą sukrėsta - pasklido gandai, kad Eglė galėjo mirti nuo narkotikų. Kategoriškai atmetusi tokią galimybę motina spėja, kad šiuos jai skaudžius plepalus "paleido" patys medikai, kol nebuvo nustatyta tikroji mirties priežastis - šalia miokardito versijos buvo tiriama ir apsinuodijimo medikamentais ar kitais chemikalais versija.
