Sausio 26 diena. Ketvirtadienis. Naktis arba ankstyvas rytas
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas savo kabinete sėdėjo jau ilgai. Jis žvilgtelėjo į laikrodį: „Oho, gerokai po dvylikos... Pats laikas“. Seimo pirmininkas profesionaliu rankos judesiu aktyvavo taupymo režimu veikiantį kompiuterį.
Prieš septynias valandas, baigiantis darbo dienai, jis dėl viso pikto nusiuntė laišką Darbo partijos vidinių ryšių tarnybai. Laiškas buvo neutralus – kažkas apie koalicijos reikalus, bet prie jo Paulauskas prikabino senstelėjusį, bet patikimą „trojaną“ „War trojan backdoor“.
Po kurio laiko Seimo pirmininkas gavo pranešimą, kad „Trojos arklys“ aktyvuotas, ir nusprendė palaukti gilios nakties bei panaršyti po partnerių serverį. Dabar tas laikas ir atėjo.
Paulauskas pamaigė klaviatūrą ir sumurmėjo:
– Nagi, nagi, kur tas mūsų „trojančikas“...
„Trojančikas“ laukė. Paulauskas prisijungė prie darbiečių įrangos, paleido viruso klientinę dalį ir išbarškino komandą: „Open Windows Explorer“. Atsivėrus įprastam langui, jis atsidarė kažkieno „My Documents“ ir pradėjo skaityti aplankų sąrašą. Seimo pirmininkas net švilptelėjo pamatęs pirmuosius pavadinimus: „Seimo masonai“, „V. U. susirašinėjimas su Dalai Lama“, „Visas gėjų sąrašas“, „Paulausko...“
Ir staiga vaizdas dingo. Paulauskas susimąstė: „Arba pas juos dingo elektra, arba ryšys, arba kažkas išjungė kompiuterį“, – išanalizavo situaciją Seimo pirmininkas. Atliko įprastus veiksmus, pašalinančius įsilaužimo pėdsakus, išjungė kompiuterį ir priėjo prie lango.
Apačioje įprasta gelsva šviesa švytėjo bibliotekos aikštė. „Kas ten galėjo būti?“ – mąstė apie nepatikrintą radinį Paulauskas. „Finansai? Su manaisiais – tvarka. Šeima? Tvarka. Įpročiai? Tvarka. Gal ta juokinga istorija apie tvorą? Turbūt...“ Seimo pirmininkas prokuroriškos akies kraštu tolimajame aikštės kampe, prie kinų restorano, užfiksavo kelis judančius objektus.
Tai buvo du lyg ir vyriškos lyties asmenys. Jie skubiu žingsniu ėjo per aikštę. Abu nešė po kompiuterį. Gedimino prospektu priešinga kryptimi nuvažiavo automobilis su įjungtais geltonais švyturėliais.
„Vilnius tikrai tampa vakarietišku... Gili naktis, o judėjimas kaip vidurdienį...“ – pasidžiaugė Paulauskas ir nuėjo link drabužių spintos. Laikas namo.
Šis tekstas yra autorių kolektyvo kuriamo meninio filmo „Lietuva 2006. Kasdien“ scenarijaus fragmentas. Visi pavardžių, vardų, pareigybių, institucijų sutapimai (palyginti su realiu gyvenimu) yra atsitiktiniai.
