Albertas ONIŪNAS
Nūnai dažnas tautietis, patyręs stresą dėl pavogto automobilio, atsiduria sprendimų kryžkelėje - mokėti išpirką vagims ar kreiptis į policiją. Liūdna, tačiau praktika rodo, jog nukentėjusysis, nesikreipdamas policijon ir sudaręs su vagimis sandėrį, elgiasi teisingiausiai. Naiviai manantieji, kad pranešę policijai apie pavogtą automobilį ir išpirkos reikalautojus išsaugos pinigus ir atgaus mašiną, skaudžiai nusivilia.
Su pinigais - į policiją
Biržietis Tomas Paužolis savojo "Volkswagen Passat" neteko prieš trejus metus. Vaikinas iškart ėmė ieškoti tarpininko, per kurį automobilį būtų galima iš vagių išsipirkti. Kas ieško, tas randa. Tarpininku tapo toks R. Marinskas. Šiam vyrukui reikėjo atiduoti vagių reikalaujamus 1 700 JAV dolerių. T. Paužolis, prieš įteikdamas pinigus, užsirašė banknotų numerius ir kreipėsi į Biržų kriminalinę policiją. Čia inspektorius R. Kučinskas taip pat užsirašė banknotų numerius, be to, pinigai buvo apipurkšti specialiais dažais - ši priemonė turėjo padėti demaskuoti nusikaltėlius. Su kriminalistais buvo sutarta, kad R. Marinskas, kuris yra T. Paužolio draugas, būsimoje turto prievartavimo byloje bus liudytojas. Nusikaltėlių sulaikymo operacija beveik pavyko. Įtariamuoju tapo toks Vladas Ivaška. T. Paužolis atgavo savo gerokai apgadintą pasatą. Tačiau iš 5 400 litų, kurie buvo perduoti nusikaltėliams, kriminalistai rado tik 1 200 litų. Kiti pinigai prapuolė. T. Paužolis tikėjosi bent jau tuos rastuosius atgauti, bet jam buvo paaiškinta, kad pinigai bus byloje kaip turto prievartautojų kaltės įrodymas ir juos bus galima pasiimti po teismo.
Pinigai konfiskuoti
Per parengtinį tardymą prokuratūroje buvo nuspręsta, kad tarpininkas R. Marinskas taip pat turi tapti įtariamuoju, nes nepranešė apie nusikaltimą. Kiek vėliau to vyruko atžvilgiu byla vis dėlto buvo nutraukta. Tardymas ir teismai vyko nei ilgai, nei trumpai - trejus metus. Byla buvo nagrinėjama Pasvalio rajono apylinkės teisme. Iki to laiko teisiamojo bičiuliai atlygino T. Paužoliui patirtą žalą - išskyrus tuos 1 200 litų, kurie buvo byloje kaip daiktinis įrodymas ir kuriuos T. Paužolis tikėjosi po teismo atgauti. Kadangi teisingumo vykdymo procesas užtruko, T. Paužolis išvyko dirbti į Angliją ir į teismus važinėti neturėjo jokios galimybės - teismo paprašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Taip ir buvo padaryta. Pripažinta, kad V. Ivaška kaltas, ir nuteistas 4 metams laisvės atėmimo su 4 000 litų bauda. O daiktinius įrodymus - pinigus - teismas nusprendė išieškoti į valstybės pajamas, paprasčiau tariant, konfiskuoti. Grįžęs iš Anglijos T. Paužolis sužinojo, kad jo pinigėliai jau valstybės kišenėje.
Viskas pagal įstatymus
Biržų rajono vyriausiasis prokuroras A. Bartkevičius šios situacijos komentuoti nenorėjo, nes nežino bylos aplinkybių. Tačiau, prokuroro manymu, pinigai gali būti konfiskuojami tada, kai duodami darant nusikaltimą. Šiuo atveju nukentėjusysis, mokėdamas išpirką, nusikaltimo nedarė. Biržų kriminalistas R. Kučinskas teigė, kad ankstesniais laikais pinigai tikrai būtų aprašyti ir po operacijos grąžinti savininkui. Kodėl taip nebuvo pasielgta dabar - nežinia. Pasvalio rajono apylinkės teismo pirmininkas A. Nevardauskis savo nuosprendį "Akistatai" pakomentavo taip: T. Paužolis teigė, kad jam žala yra atlyginta, tai padarė teisiamojo draugai. Ir jokio civilinio ieškinio nepareiškė. O tie pinigai (1 200 litų) buvo rasti pas nusikaltėlius. Vadinasi, šie asmenys juos gavo neteisėtu būdu. Todėl litai turi būti išieškoti valstybės naudai. Negi palikti juos V. Ivaškai? Nukentėjusiajam šiuo atveju reikėjo pareikšti civilinį ieškinį arba išreikalauti, kad asmenys, padengę nuostolius, sumokėtų ir šią sumą. Kitoks pinigų likimas galėjo būti, jei T. Paužolis būtų dalyvavęs teisme (tačiau jis prašė nagrinėti bylą be jo), vadinasi, žinojo apie įvyksiantį teismo posėdį.
Situacija kiek keistoka: pasak teisėjo, viskas teisėta. Tačiau žmogus, policijos operacijai panaudojęs savo pinigus, juos, galima sakyti, prarado. Ir tai nenormalu.
Kaltę sunku įrodyti
Teisininkas D. Svirinavičius sako, kad pinigai, jei jie yra traktuojami kaip daiktiniai įrodymai, yra aprašomi ir prijungiami prie bylos. Prie bylos ir laikomi, kol teismas nuspręs įrodymų likimą. Tie pinigai gali būti grąžinami nukentėjusiajam ar liudytojui, jei praranda savo kaip įrodymų reikšmę - ant jų nerasta nusikaltėlių pirštų atspaudų, kaip tikėtasi, ar panašiai. Biržų atveju taip pat buvo galimybė pinigus grąžinti po policijos operacijos, juos tinkamai aprašius ir nufotografavus. Juridiškai tai būtų teisėta, anksčiau taip ir buvo daroma. Tačiau dabar praktika pasikeitė. Teismuose tampa vis sunkiau įrodyti turto prievartautojo ar automobilių vagies kaltę. Advokatai, nesant daiktinių įrodymų - pinigų - byloje, gali imti aiškinti, kad tų pinigų išvis nė nebuvo, o jų nuotrauka yra suklastota. Todėl tardymas siunčia bylą teisman su visais pinigais. Tų pinigų savininkas turi nuolat domėtis, kokiais būdais juos atgaus, o ne galvoti, kad viskas įvyks automatiškai. Nebūtinai turi būti pareikštas civilinis ieškinys. Galima tiesiog teismo metu įteikti pareiškimą su prašymu pinigus grąžinti.
Pinigų likimo klausimas gali būti aktualus ne tik tirto prievartavimo, bet ir kyšio davimo bylose. Tačiau žmogus, davęs kyšį ir apie tai pranešęs teisėsaugai, turi žinoti, jog jis yra atleidžiamas tik nuo baudžiamosios atsakomybės, o nuo finansinių nuostolių nėra apsaugotas. Kyšio pinigai bet kokiu atveju laikomi neteisėto sandorio objektu ir yra paimami valstybės naudai. Jei apie kyšį teisėsaugai pranešama prieš jį duodant, gali būti taikomas nusikalstamos veikos imitacijos modelis ir tam panaudojami ne kyšio davėjo, o valstybės pinigai. Toks atvejis yra geriausias finansiniu požiūriu.
Geriausia - nerizikuoti
Šiais laikais policijos finansavimas itin prastas, todėl dažnai, kai žmogus kreipiasi dėl turto prievartavimo, yra priverstas nusikaltėlių sulaikymo operacijai naudoti savo pinigus, dažnai net susiskolintus iš draugų ir giminių. Kriminalistai, be abejo, "pamiršta" perspėti, kad tie pinigai operacijos metu gali būti prarasti. Juk ne visada pavyksta nusikaltėlius sulaikyti arba sulaikyti su pinigais, kaip iš anksto planuota. Kai pinigai prarandami operacijos metu, juridiškai dėl to niekas nėra atsakingas. Kitaip tariant, nukentėjusysis lieka "ant ledo" ir tai visiškai teisėta. Žmogus nėra perspėjamas ir dėl to, kad net po sėkmingos nusikaltėlių sulaikymo operacijos pinigai jam nebus grąžinti. Tai gali būti padaryta tik po teismo, o teismai trunka metais. Vadinasi, pačiu geriausiu atveju dedi pinigus kaip į banką - ilgam laikui, tik be jokių palūkanų.
Todėl geriausia savo pinigų policijai neduoti, ką jie besakytų. Ne nukentėjusiojo reikalas, ar policija turi pinigų operatyviniams tikslams. Patogiau yra apsimesti, kad neturi pinigų nei tu, nei tavo giminaičiai ir draugai. Nes žmogus, davęs teisėsaugininkams savo pinigus laikinai, turi visus šansus juos prarasti amžinai.
