Rinkimai Ukrainoje buvo svarbūs ne tik šiai šaliai, bet ir visai Europai. Ukraina - vienas iš svarbiausių žaidėjų formuojant politinius bei ekonominius santykius tiek Rytų ir Vakarų Europoje, tiek euroatlantinėje erdvėje.
Pirmą kartą vienu metu vyko rinkimai į Aukščiausiąją Radą, apskričių radas, miestų radas bei tiesioginiai merų rinkimai. Rinkimuose dalyvavo labai daug politinių jėgų: į Aukščiausiąją Radą pretendavo 45 partijos, judėjimai ir blokai, į Kijevo Radą – net 54. Be to, pirmą kartą rinkimai vyko pagal proporcinę rinkiminę sistemą, deputatai į Aukščiausiąją Radą rinkti ne ketveriems, o penkeriems metams.
Man stebėti rinkimus teko Europos Parlamento ES-Ukrainos tarpparlamentinio bendradarbiavimo komiteto, kurio narys esu, delegacijos sudėtyje. Mes akivaizdžiai matėme, kad rinkimų procesas buvo tikrai demokratiškas. Rinkimuose dalyvavo daugiau nei 67 proc. rinkėjų, žmonės galėjo laisvai reikšti savo nuomonę. Mačiau, kaip kantriai ilgas valandas jie laukė prie balsadėžių, kad galėtų išreikšti savo valią.
Rinkimus į Ukrainos Aukščiausiąją Radą laimėjo prorusiška Regionų partija, antrasis liko buvusios Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos bendražygės “oranžinėje revoliucijoje” ir ekspremjerės Julijos Tymošenko blokas, trečiasis - proprezidentinis blokas “Mūsų Ukraina”.
Ukrainiečiams, prieš metus dalyvavusiems “oranžinėje revoliucijoje”, labiausiai rūpėjo, kad būtų išsaugota demokratija. Vis dėlto akivaizdu, kad rinkimuose dominavo ne programos, kurios labai panašios. Pagrindiniai akcentai buvo rusų kalbos, santykių su Rusija, NATO temos.
Rinkimų rezultatai parodė, kad vis dar yra dvi Ukrainos – Rytų ir Vakarų. Nuostatų poliarizacija jose labai ryški. Dėl tokios konfrontacijos neatmetama galimybė sudaryti ne “oranžinę”, o “oranžinių” ir “mėlynųjų” koaliciją.
Jau pirmąją porinkiminę naktį buvo matyti, kad V. Juščenka ir dalis “Mūsų Ukrainos” lyderių nenori matyti J. Tymošenko premjerės poste.Tad gali būti suformuota ir vaivorykštinė “Mūsų Ukrainos” ir Regionų partijos koalicija. Regionų partijoje yra susiliejusi nomenklatūra ir nusikalstamos struktūros. Vis dėlto nors Regionų partija laikoma prorusiška politine jėga, abejočiau, jog Rytų milijardieriams labai reikia Rusijos. Rusijos klausimas, manyčiau, dažnai keliamas tik propagandiniais tikslais. Strasbūre teko bendrauti su šios partijos finansuotojos - kompanijos “System capital managent” (jos savininkas – vienas turtingiausių Ukrainos žmonių Rinatas Achmetovas) vadovais britais, kurie aiškiai pasakė, kad jiems reikalinga Vakarų rinka bei laisvas prekių judėjimas tarp Ukrainos ir ES. Žinoma, “oranžiniai” aiškiau deklaruoja euroatlantinę integraciją. Tačiau demokratinių procesų Ukrainoje negalėtų sustabdyti ir į valdžią atėjusi Regionų partija, nes žmonės jau pajuto, kas tai yra.
Ukrainą kol kas valdo dideli pinigai. Visuose partiniuose blokuose yra stambių verslininkų, kurie iš esmės lemia visą politiką. Tokioms žaidimo taisyklėms pritaria visos politinės grupės. Tačiau nereiškia, jog laimi tik tie, kurie turi daugiausia pinigų. Tyrimų duomenimis, dabartinio parlamento pirmininko Volodymyro Lytvyno Liaudies bloko rinkiminė kampanija buvo antra pagal brangumą, tačiau jie nesurinko reikiamų 3 proc. balsų ir nepateko į Aukščiausiąją Radą.
Vis dėlto kokios politinės jėgos besudarytų valdančiąją koaliciją, paprasti Ukrainos žmonės jau pajuto demokratijos skonį ir neleis nukrypti nuo šio kelio.
Šarūnas Birutis yra Europos Parlamento Liberalų ir demokratų frakcijos už Europą narys, Darbo partijos narys.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
