Adomas nubudo apimtas nenusakomo malonumo. Po daugelio metų jį ištiko tokia galinga ir gausi savaiminė ejakuliacija, kad žvilgtelėjęs į šalia ramiai alsuojančios žmonos veidą jis net pajuto lengvą gėdos smigtelėjimą į paširdes. Gėdos jausmą sukėlė ne pats sėklos išsiveržimas, bet jį išprovokavęs sapnas.
Tarsi pajutusi pavojų, akis staigiai atmerkė ir žmona. Matyt, Adomo veidas atrodė mažų mažiausiai įtartinas, nes ji iš karto paklausė mieguistu balsu:
– Kas yra, ko toks švytintis iš pat ryto?
Adomas nenorėjo sakyti, jog ką tik sapnavo sapną, kuriame norėtų pasilikti amžinai, bet jį apėmusi būsena taip atpalaidavo organizmą ir sąmonę, kad jis neatsispyrė pagundai.
– Sapnavau tokią moterį, net ne moterį, dievaitę ir…
Ir pamatęs žmonos veidą, Adomas nutilo.
Su Lina jiedu buvo pragyvenę beveik dvidešimt metų, sūnus prieš metus baigė mokyklą ir išvažiavo mokytis į Londoną, intymus jų gyvenimas buvo labiau panašus į rutininį dulkių šluostymą nei į aistringą sueitį, tačiau nei Adomas, nei Lina nesiskundė tokia padėtimi, gyveno kaip visi, gyveno ir tiek.
Bet dabar, žiūrėdamas į žmonos veidą, Adomas staiga suprato, koks milžiniškas skirtumas, kokia pasibaisėtina praraja plyti tarp sapno ir tikrovės. Šis suvokimas buvo toks apmaudus, kad net privertė jį nutilti.
– Aha! – nutaisiusi triumfuojantį balsą teatrališkai šuktelėjo Lina. – Ponai prisiekusieji, prašyčiau atkreipti dėmesį į santuokinės neištikimybės faktą!
– Liaukis, tai tik sapnas, iš tikrųjų, juk tai tu mano mėgstamiausia dievaitė, – nenorėdamas, kad jo patirtas malonumas būtų paverstas patyčių objektu, Adomas apsikabino žmoną ir tvirtai priglaudė prie savęs. Lina leidosi priglaudžiama, bet po akimirkos stipriai įsirėmė rankomis jam į krūtinę ir išsiveržė iš glėbio.
– Viešpatie, tu gi visas šlapias, – šuktelėjo ji ir įniko trinti į paklodę dešinę plaštaką, kuria, matyt, netyčia prisilietė Adomo trumpikių.
Adomas atsivertė ant nugaros, užsimerkė ir pasistengė sugrįžti į malonumo prieglobstį:
– Buvo taip gera, aš taip seniai sapne neišgyvenau tokio realumo pojūčio… – prisiminė palaimingą būseną jis.
– O jeigu mes tą pojūtį pa-kar-to-tu-me.., – sušnabždėjo gundomu balsu Lina, uždėjo delną vyrui ant krūtinės ir jos ranka pamažu ėmė čiuožti žemyn, per pilvą.
Adomas ryžtingai sustabdė jos delną.
– Liaukis, Lina, reikia keltis, – pasakė kiek suirzęs vyras ir toliau gulėjo ant nugaros užsimerkęs. Žmona staigiai atsisėdo lovoje, keletą akimirkų pasėdėjo žiūrėdama tiesiai priešais save, paskui neatsisukdama nuėjo į vonios kambarį.
Nusipraususi po dušu ir išsivaliusi dantis Lina norėjo eiti į virtuvę, bet grįžo prie veidrodžio ir ėmė įdėmiai į jį žiūrėti. Kiek padvejojusi nusisegė liemenėlę. Taip, jos krūtys toli gražu jau ne tokios kaip prieš dvidešimtį metų. Pasisuko šonu – jai pasirodė, kad ir užpakalis šį rytą atrodo taip, tarsi būtų smuktelėjęs keliolika centimetrų ir dėl to ant šlaunų būtų atsiradę nemalonių smulkių raukšlelių tinklas.
Pusryčiaudami jie, kaip ir kiekvieną rytą, klausėsi radijo. Gerdama kavą Lina staiga pratrūko juoktis ir nenatūraliai nutilo.
– Kas? – pakėlė akis nuo laikraščio Adomas.
– Ar tu norėtum, kad aš pasididinčiau krūtis? – be jokio linksmumo šešėlio balse paklausė žmona.
Adomas nieko neatsakė, tik nepatenkintas dėbtelėjo į ją ir skaitė toliau.
– O kokios formos buvo jos krūtys – kaip melionai ar kaip balionai? – nesiliovė Lina.
– Kieno? – nesuprato Adomas.
– Na, toks dievaitės, su kuria tu šiąnakt…
– Viešpatie, Lina, – apmaudžiai suurzgė Adomas ir išvažiavo į darbą.
Kadangi jiedu dirbo skirtingose darbovietėse, nesimatė visą dieną, tačiau žmona keletą kartų skambino vyrui. Pirmą sykį ji paklausė, kokie tos merginos, su kuria jis mylėjosi naktį plaukai; antrą sykį ji ironiškai pasitikslino, ar kartais naktinė dievaitė nėra ta pati riestašiknė iš tiekimo skyriaus, kuri per paskutinę jų firmos prezentaciją nuolat rodė jam savo arkliškas burnos ataugas. Abu sykius Adomas viską bandė paversti juokais ir prisiekinėjo, kad sapnas neturi nieko bendra su tikrove. Tačiau kai trečią sykį Lina paskambino jam ir paklausė, ar jis patyręs tikrą orgazmą, ar tai irgi buvęs tik sapnas, jam trūko kantrybė ir jis neišlaikęs utriravo:
– Taip, – riktelėjo jis į telefono ragelį, – jos krūtys buvo milžiniškos, neaprėpiamos, begalinės, o orgazmas – tai buvo tikras, pats tikriausias pasaulyje ir visoje sumautoje visatoje orgazmas, kurio aš nebuvau patyręs jau šimtą metų!
Vakare Adomas grįžo nuvargęs, bet patenkintas: prieš bendradarbį išlošė keletą skvošo partijų, paskui pasikaitino pirtyje, išgėrė po bokalą alaus.
Lina stovėjo virtuvėje nugara į duris ir žiūrėjo pro langą.
Adomas tylėdamas pasiėmė butelį alaus iš šaldytuvo ir prisiminęs, kad per paskutinį pokalbį buvo jai kiek per šiurkštus, švelniai palietė žmonos petį.
– Kaip tu? – taikiai paklausė ir atsisėdo prie stalo. – Žinai, mūsų projektą patvirtino, dabar galėsim atsipūsti, jeigu vis dar nori, galim važiuoti net ir į Bazelį…
– Kaip aš? – neatsisukdama metaliniu balsu prašneko Lina. – O kaip aš turėčiau jaustis, aš, moteris, kurios vyras dulkinasi su jaunomis kekšėmis, o paskui lyg niekur nieko pasakoja tai savo žmonai, kaip aš turėčiau jaustis, iškrypėli tu! Vulgarus, koktus, išsigimęs patinas!
Ji atsuko į Adomą užverktą veidą, nužvelgė jį siaubingu, neapykantos ir paniekos sklidinu žvilgsniu, isteriškai kapodama orą rankomis išlėkė iš virtuvės, po keleto akimirkų Adomas išgirdo užtrenkiamų buto durų bildesį.
Po savaitės paštu iš advokatų kontoros „Ko & Ko“ jis gavo didelį, baltą voką, kuriame buvo skyrybų dokumentai.
