Į 2010 metų pasaulio krepšinio čempionatą, kuris vyksta Turkijoje, Lietuvos rinktinė pateko komerciniu keliu. Daugelis tuomet šnekėjo, jog pusė milijono litų nueis šuniui ant uodegos. Lietuvos krepšininkai nutildė visus skeptikus ir įrodė, jog yra vieni šių pirmenybių favoritų.
Krepšinio specialistas Sergejus Jovaiša mano, kad Lietuvos vyrai šiame čempionate pateiks dar ne vieną staigmeną.
– Sergejau, ar Jus Lietuvos rinktinės žaidimas taip pat nustebino, kaip ir visus sirgalius?
– Aišku, kad nustebino. Tačiau jau pasiruošimo laikotarpyje mačiau labai gražias prošvaistes, supratau, jog potencialo turime, o jį išnaudoti mums reikia gerų aplinkybių, sėkmės ir ryžtingo nusiteikimo kovoti. Tikrai, prieš čempionato pradžią galėjome drąsiai pasakyti, jog grupėje kovosime dėl pirmos vietos su ispanais. Šiek tiek įsimaišė prancūzai, tačiau ir jie lietuvių buvo „padėti“ į savo vietą. Su sėkminga pagalba, net nežinau kokių jėgų, tačiau laimėjome pogrupį.
– Gal kaip tik yra gerai, kuomet visi „nurašo“ rinktinę, negu priešingai – iš jos tikisi skambių pergalių?
– Prieš čempionatą jau jautėsi, kad jie nebus favoritai, taip niekas ir negalvojo. Tai tikrai davė naudos, nes spaudimas nukrito nuo krepšininkų pečių –dėl to rezultatai dažnai nukenčia. Žiūrėsime, kaip seksis toliau. Kinus privalome įveikti, nes esame šios dvikovos favoritai.
– Kaip vertinate Kęstučio Kemzūros darbą? Ar jis labai matomas?
– Kęstutis dirba labai profesionaliai, jis supranta, kokius žaidėjus turi. Labai patiko jo pasakymas: „Laimėjome ne dėl taktikos, o dėl širdies“. K. Kemzūra mato, jog jo komandoje nėra superžvaigždžių. Rinktinėje jaučiame draugišką susikaupimo atmosferą, todėl jokių stambesnių trenerio klaidų negaliu įžvelgti.
– Prieš čempionatą visi kalbėjo, jog rinktinė bus be įžaidėjo, tačiau likome ir be „centro“. Nepaisant to, dar nepatyrėme pralaimėjimo kartėlio.
– Labai dar nedžiūgaukime, nes tai kol kas – pirmas etapas. Rezultato prasme dar nieko nelaimėjome. Kalbant apie įžaidėjo problemą, ji buvo pakankamai originaliai ir neskausmingai išspręsta. Mantas Kalnietis žaidžia labai ryžtingai, jį puikiai pavaduoja Tomas Delininkaitis, jeigu reikia, kamuolį persivaro ir Renaldas Seibutis. Įžaidėjo problemos tarsi ir nebėra. Su vidurio puolėjo bėdomis irgi tvarkomasi neblogai, remiamės tuo, ką turime, o kol kas to visiškai užtenka.
– M. Pocius iki pat pirmenybių pradžios nežinojo, ar pateks į rinktinės dvyliktuką. Tačiau, kaip matome, jis dažnai pagyvina komandos žaidimą ir žaidžia labai naudingai.
– M. Pocius yra toks žaidėjas, kuris įšėjęs į aikštę sunkiu momentu, gali ištaisyti visas problemas, arba komandą dar labiau nuskandinti. Gerai, kad kol kas jam viskas gerai sekasi, jis labai svariai prisideda prie lemtingų rinktinės trūktelėjimų į priekį. Paskutinis M. Pociaus pasirodymas startiniame penkete nebuvo toks naudingas, koks jam pakylant nuo atsarginių žaidėjų suolelio.
– Martynas Gecevičius po truputį pradeda prisitaikyti...
– Martynas – čempionato praradimas. Nežinau, dėl ko tai vyksta, gal žmogus nesusitvarkė su psichologine našta. Jis buvo įvardijamas kaip vienas rinktinės lyderių, tačiau niekaip negali iššauti. Nebeaišku, ar jau spės iššauti, nes treneris dabar daugiau remsis tais žaidėjais, kurie gerai pasirodė pirmajame etape.
– Daug kas šneka, kad Jonas Kazlauskas specialiai pralaimėjo rusams, jog išvengtų ispanų..
– J. Kazlauskas žaidėjams neliepė pralaimėti, galiu duoti galvą nukirsti. Jeigu patys žaidėjai pasiskaičiavo arba kažkas iš komandos vadovų pasakė, kad jeigu mokate skaičiuoti, apsispręskite, kaip daryti. Jonas nėra tas žmogus, kuris pasakytų: „Vyrai, šiandien reikia pralaimėti, nes galbūt gausime lengvesnį priešininką. Graikai žaidė susikaupę, kad laimėtų rungtynes.
– Jūsų nuomone, į kurias vietas Lietuva pretenduoja šiame čempionate?
– Planas patekti į aštuntuką – labai realus. Mes privalome jį įgyvendinti. Ketvirtfinalyje jau reikės sėkmės, tačiau galimybę įveikti ir brazilus, ir argentiniečius mes tikrai turime. Kamuolys yra apvalus, sportas dažnai iškrečia įdomybių. Tikėkimės, kad tos įdomybės bus įdomios mums.
– Jeigu pavyktų pasiekti pusfinalyje, kuriame veikiausiai lauktų amerikiečiai, ar būtume pajėgūs juos įveikti?
– JAV – nebe ta komanda, kuri anksčiau atvažiuodavo. Jie yra pažeidžiami. Jau kelias rungtynes jie išsigelbėjo, jie buvo arti pralaimėjimo. Turi ateiti tas laikas, kuomet jie pralaimės. Ir kodėl mums to nepadarius?
