Jei kas paklaustų, koks turėtų būti Seimo narys, Sigita Burbienė tikrai žinotų atsakymą.
Rinkimai – permainų metas. Po kiekvienų rinkimų dalis Seimo narių tęsia savo darbus, kitiems tenka atsisveikinti, padaryti pauzę, tretiems - tai visiškai nauja patirtis. Daug metų dirbusi Seimo nare, socialdemokratė Sigita Burbienė taip pat ruošiasi rinkimams į Seimą. Ir jeigu kas paklaustų, koks turėtų būti Seimo narys, ji tikrai žinotų atsakymą.
Seimo darbe dalyvavote beveik nuo pirmų dienų...
Į didžiąją politiką atėjau 1992 metais, kaip Lietuvos demokratinės darbo partijos narė. Visuomet buvau aktyvi, stengdavausi pasisakyti, pareikšti savo nuomonę. Matyt todėl mane pastebėjo Vilniaus partiečiai ir pasiūlė tapti kandidate Seimo rinkimuose.
Tais metais buvo gana sudėtinga situacija. Tuomet valdžioje buvę dabartiniai konservatoriai buvo sukūrę tokią atmosferą, kad žmonės bijodavo pasakyti net savo nuomonę. Galbūt todėl nebuvo labai daug norinčių patekti į sąrašą. Vos sudarėme 72 žmonių sąrašą. Didelės konkurencijos nebuvo. Niekas netikėjo, kad laimėsime tokia persvara ir visi dalyvavę ateis į Seimą.
Ar tais laikais nebuvo sudėtinga apsispręsti eiti į Seimą?
Apsispręsti nebuvo lengva, tuomet aš dirbau Statistikos departamente. Be abejo, mums pralaimėjus rinkimus vargu ar kandidatavimas būtų padėjęs mano tolimesnei karjerai. Tačiau taip jau susiklostė, kad mes laimėjome ir atėjome į Seimą. Atėjome nelabai gerai žinodami kas yra Seimo darbas. Tačiau gana greit išryškėjo tie žmonės, kurie norėjo dirbti ir tie, kuriems šis darbas nelabai patiko. Pastarieji į Seimą daugiau nėjo.
Aš buvau iš tų, kuriems šis darbas patiko ir sekėsi. Manau, kad aš jį tikrai moku dirbti. Būti Seimo nariu yra darbas. Tai nėra atstovavimas, reprezentacija, jokiu būdu ne priėmimai ir dar visokie kitokie panašūs dalykai. Tai - veikla, kurios dažniausiai nesimato. Darbas su įstatymų projektais, darbas komitete, darbas frakcijoje, savo tiesų įrodinėjimas, kompromisų ieškojimas, interesų derinimas. Tai nėra paprasta ir lengva.
Kaip Jums sekėsi pirmos kadencijos metu?
Per pirmą kadenciją buvo visokių dienų, lengvų ir sunkių. Galiu pasakyti, kad tuomet daug kas išmoko dirbti. Ir kai atėjo kiti rinkimai, liko iš tiesų profesionalūs politikai. 1996 m. buvo nesėkmingi mūsų partijai, bet per šią kadenciją mes ne tik oponavome konservatorių daugumai, bet ir ruošėmės sekantiems rinkimams.
2000 metais rinkėjai įvertino mūsų darbą. Tais metais rinkimuose į Seimą ėjome su Socialdemokratine koalicija. Tuomet Seime jau buvo lengviau, turėjome daugiau patirties. Nemažai veiklos turėjau ir tarptautinėse organizacijose. Buvau Lietuvos parlamentinės delegacijos Europos taryboje narė. Nors tas darbas nėra labai pastebimas, tačiau visada siekiau ir stengiausi tinkamai atstovauti Lietuvai.
Dabartiniame Seime Jūsų nėra, tačiau iš politikos nepasitraukėt ir šiemet kandidatuojate...
Tiesa, per 2004 metų rinkimus nebuvau išrinkta. Pritrūko šiek tiek reitingo balų. Tačiau iš politikos nepasitraukiau. Politika juk ne tik Seimas. Socialdemokratų partijoje aktyvios politinės veiklos netrūksta. Be partijos, mes esame niekas, nesame kokios žvaigždės, ir remtis reikia partija, nes čia mūsų stiprybė.
Taigi, ir nors pastaruoju metu aktyviai dirbau ir dirbu Vilniaus miesto skyriaus partinėje organizacijoje ir veiklos man netrūksta, šiemet kandidatuoju į Seimą, nes manau, kad ten turiu ir galiu dirbti. Turiu pakankamai patirties ir žinių, moku ginti savo poziciją, nesu niekam nusikaltusi, galiu ramiai žiūrėti rinkėjams į akis. Aš nesu nusivylusi nei socialdemokratija, nei partija, nei tuo, kad Lietuvoje partijos nėra labai mylimos.
Neseniai pradėjo veikti Jūsų internetinis puslapis. Kaip dar ruošiatės rinkimams?
Taip, rugpjūčio pabaigoje pradėjo veikti mano interneto svetainė www.burbiene.lt. Joje galėjau daugiau parašyti apie save, pristatyti savo poziciją, aprašyti savo veiklą, darbą Seime, kitus nuveiktus darbus. Tiems, kurie naudojasi internetu – tai lengviausias būdas rasti visą informaciją apie mane, užduoti man klausimus, diskutuoti.
Aš kandidatuoju Vilniuje, Justiniškių apygardoje. Be abejo, stengsiuos, kad informaciją apie mane rinkėjai galėtų gauti ne tik internetu. Juk natūralu, kad vieniems reikia vienokio priėjimo, kitiems kitokio.
Šiuo rinkiminiu laikotarpiu stengiuosi savo poziciją pristatyti per radiją ar televiziją ar spaudinius. Aišku išleisiu ir lankstinukus, kuriuose vėl iš naujo apie save priminsiu, pristatysiu savo veiklą, požiūrį į mūsų problemas.
Pastebiu, kad kandidatuoti miestuose yra viena, ir visai kas kita tai daryti Lietuvos rajonuose. Miestų žmonės yra tarsi uždaresni, gal labiau įsisukę į savo darbus, visur skubantys, lekiantys, todėl mažiau dalinasi informacija nei rajonuose. Ir nors žmonės yra labai užsiėmę, tačiau kandidatui vistiek svarbu rasti būdą pabendrauti su jais. Kandidatui svarbu tai, kaip jis sugebės prisistatyti, kaip sugebės pasakyti apie save.
Jeigu būtumėte išrinkta į Seimą, kokiose srityse norėtumėte dirbti?
Seime galėčiau dirbti tiek ekonomikos, tiek ir kituose komitetuose. Darbas su įstatymų projektais reikalauja susikaupimo ir todėl man patinka. Reikia išsiaiškinti, kodėl atsiranda vienas ar kitas projektas, kokia nauda bus iš jo. Nuo to priklauso ir sprendimai.
Esu įsitikinusi, kad Justiniškių, Pilaitės ir Pašilaičių gyventojų interesams - sugebėčiau tinkamai atstovauti Seime. Ir nors interesai dažnai būna skirtingi, aš į juos žiūriu per socialdemokratinę prizmę. Visuomet reikia ieškoti galimybių padėti žmogui, o tam tikrais atvejais, jei neišeina, tai bent išklausyti jo bėdas.
Kitas dalykas, aš nebijau popierių :) Man tai – ne nuobodu. Čia reikia dirbti, skaityti, lyginti, žiūrėti. Dažnai atėjus vienam ar kitam projektui, reikia ieškoti kas anksčiau buvo siūlyta, priimta ar nepriimta, kodėl nepriimta. Šis darbas ne visiems patinka. O man toks darbas patinka, tokia jau esu. Visada stengiuosi viską daryti kruopščiai, įsigilinti, nemėgstu paviršutiniško požiūrio į Seimo nario darbą. Nors, deja, paviršutiniškai dirbantį teko sutikti ne vieną.
Ne vienas Jus pavadino „tikra Seimo nare“. Tikriausiai žinote receptą, kokių žmonių reikia mūsų Seimui?
Manau, kad man tai yra labai didelis komplimentas.
Mano giliu įsitikinimu, Seimas yra visuomenės atspindys. Kaip ir visuomenėje, taip ir Seime yra įvairių žmonių. Žmonės dažnai išrenka panašius į save, tokius kuriais jie labiausiai pasitiki, taip ir sukuriama tautos atstovybė – Seimas.
Būtų puiku, kad į Seimą ateitų kuo daugiau žmonių, kurie nėra suinteresuoti savo verslu, nepaisant to, turtingi jie ar ne. Seimui reikia žmonių, tam tikrą sritį išmanančių, savo srities specialistų. Būtų puiku, jei Seimo nario pozicijos siektų kuo mažiau tokių, kurie įsivaizduoja, esą „žvaigždės“. Juk jie dažnai jaučiasi vertesni nei tie, kurie dirbo ir jau įrodė savo darbu, kad gali kažką pakeisti.
Na, o Seimo nariui yra labai svarbu žinoti, kad jo laikas jam nepriklauso. Taip pat, jis turi mokėti išklausyti kitą, išgirsti ir niekada neslopinti diskusijų. Negalima pamiršti ir to, kad Seime vyksta komandinis žaidimas. Tik tokiu būdu, su gera komanda galima nuveikti daug gerų darbų.
Ką turėtų žinoti kiekvienas Seimo narys socialdemokratas?
Priklausydami Socialdemokratų partijos frakcijai Seime visada turime ginti ir propaguoti Socialdemokratines vertybes, nuostatas. Juk kiekviena frakcija turi savą nusistatymą, todėl mes turime ginti savo pozicijas, ginti socialdemokratiją, nenuvilti žmonių tikinčių šiomis vertybėmis. Yra labai svarbu, kad partijos laikytųsi savo nuostatų, savo programų. Net jei negali įvykdyti kažko, nes esi mažumoje ar dėl koalicijos partnerių, vistiek savo poziciją reikia deklaruoti garsiai, kad rinkėjai žinotų tavo nuomonę.
Tai pat be galo svarbu yra dirbti su tais žmonėmis, kurie tavimi pasitikėjo ir išrinko. Juk realiai, tai ir yra pagrindinis dalykas, dėl ko tampama Seimo nariu. Tačiau žinoma, kad ir kaip savo darbą darytum gerai ir sąžiningai, turi nepamiršti tai paskelbti viešumoje. Mano didžiausias trūkumas yra tas, kad aš esu gana kuklus žmogus ir nuolatinis lindimas į ekranus yra ne man. Nesu skandalistė, dėl ko galėčiau dažniau pakliūti į eterį. Na ir nelabai noriu tokio dėmesio.
Tačiau suprantu, kad norėdama, kad apie mane žmonės žinotų turiu atiduoti duoklę viešumui.
Sakėt, kad dirbdama Seime visada stengėtės atstovauti paprastų jus išrinkusių žmonių interesus. Gal galėtumėt prisiminti kelis tokius atvejus?
Na, manyčiau vienas labai reikšmingas pasiūlymas buvo anoje kadencijoje, kai buvo siūlomas naujas bankroto įstatymas. Jame buvo norima įvesti naują normą, kad paskelbus įmonei bankrotą, visi darbuotojai yra atleidžiami iš darbo. O po to priimama tiek, kiek jų reikia bankrutuojančiai įmonei. Svarstant šį įstatymą ekonomikos komitete, paklausiau, kaip bus su nėščiomis moterimis ar auginančiais vaikus iki 3 metų. Juk tokiu atveju jie būtų atleidžiamos ir liktų be jokių garantijų. Tuomet socialinio draudimo įstatyme, mano iniciatyva pasiūlėme pataisą Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kad tokiu atveju būtų išsaugotos visos socialines garantijas. Tokiu būdu galima spraga buvo užpildyta. Gal ir nebus daug tokių asmenų, kuriems ši problema yra labai aktuali. Tačiau kažkam tokia įstatymo spraga galėjo būti labai skausminga.
Na, o labiausiai įstrigęs atvejis, kai į mane kreipėsi moteris, gyvenanti Vilniuje su vyru., nedideliame namelyje Šalia jų gyveno vienišas vyriškis, kurį ji su savo vyru slaugė iki mirties. Likusiame kambarėlyje slaugytojai tarsi neteisėtai gyveno. Aš aplankiau tą šeimą ir mačiau, kad kambariukas yra toks mažas, o svetimo žmogaus įkėlimas į jį tiesiog padarytų jų gyvenimą pragaru.. Paprašiau pagalbos iš mūsų partijos narių, kurie tuo metu dirbo savivaldybėje. Vienas iš jų, po kiek laiko man pranešė, kad visgi paliko kambariuką šeimai. Šiuo atveju, tiesiog priminiau, kad būtų atsižvelgiama į žmogaus problemą. Džiaugiuosi, kad galėjau kažkuo padėti.
Jūsų nuomone, kaip socialdemokratams seksis rinkimuose?
Žmonės vis dar kažko tikisi, ieško, blaškosi, neapsisprendžia. Galbūt dažnai galvoja, kad senosios partijos yra sustabarėjusios. Bet juk niekas neateis ir nesutvarkys jūsų gyvenimo taip, kad jūs visada ir visomis sąlygomis būtumėte laimingas. Dažnai juk būna, kad žmogaus gyvenimas visai dėl kitų priežasčių yra nesėkmingas, o ne dėl vienos ar kitos partijos. Todėl aš esu optimistė ir tikiu. Svarbiausia, kalbėtis su žmonėmis.
To palinkėčiau ir žmonėms - kad jie nebalsuotų iš piktumo. Toks eksperimentas gali brangiai kainuoti ne tik tam, kuris taip kvailai balsavo, bet ir tam, kuris į balsavimą žiūri atsakingai. Kuo daugiau žmonių ateis balsuoti, tuo bus geriau. Blogiausią valdžią išsirenka tie, kurie nebalsuoja.
Kalbino Raimonda Opulskienė
