Trečiadienį Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (URM) išplatino pareiškimą, kuriame stebimasi šiuo Molotovo-Ribbentropo pakto vertinimu.
Kalbėdamas apie Molotovo-Ribbentropo paktą, Rusijos prezidentas pradėjo iš tolo: “O jei kalbėtume apie tuos, kurie nori arba bando perrašyti istoriją, sumenkinti Sovietų Sąjungos ir Raudonosios armijos reikšmę įveikiant nacizmą, tai mes suprantame, su kokiu įvykiu tai siejama.
Dažnai prisimenamas Molotovo-Ribbentropo paktas, kurio rezultatas buvo lyg ir sąmokslas tarp Sovietų Rusijos, Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos, ir galiausiai buvo aneksuotos Baltijos šalys. Na, ką galima apie tai pasakyti? Į viską reikia žiūrėti istorinių įvykių kontekste”.
V. Putinas apibrėžė šį kontekstą, kalbėdamas apie 1938 metų Miuncheno sutartį tarp Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos ir Italijos. Ši sutartis vėliau buvo pavadinta Miuncheno sutartimi, leidusia nacistinei Vokietijai užgrobti Čekoslovakijos Sudetų kraštą, o vėliau ir visą šalį.
Kaip teigia Rusijos prezidentas, Molotovo-Ribbentropo paktą pasirašė gerokai žemesnio rango pareigūnai nei Miuncheno sutartį - užsienio reikalų ministrai, o ne valstybių vadovai. V. Putinas daro išvadą, kad “tuomet, remiantis Miuncheno sutartimi, nacistinei Vokietijai buvo atiduota Čekoslovakija ir Vakarų partneriai lyg ir parodė Hitleriui, kur reikia eiti, kad patenkintų savo ambicijas - į Rytus. Norėdama apsaugoti savo interesus ir vakarinių sienų saugumą Sovietų Sąjunga ir pasirašė su Vokietija Molotovo-Ribbentropo paktą. Ir štai jeigu tokiame kontekste žiūrėtume į šiandien keliamą problemą, tai ji atrodo visai kitaip. Ir aš rekomenduočiau naujai atsiradusiems istorikams arba, jei tiksliau juos apibūdintume, tiems, kurie nori perrašyti istoriją, prieš pradedant rašyti knygas išmokti jas skaityti”.
Lietuvos URM pareiškime rašoma, kad savo interesų gynimu negalima pateisinti kitos suverenios valstybės aneksavimo.
Lietuvos URM primena, kad šio liūdnai pagarsėjusio pakto politinį ir teisinį įvertinimą dar 1989 metų gruodžio 24 dieną pateikė SSRS liaudies deputatų suvažiavimas, pasmerkęs šio pakto slaptuosius protokolus ir paskelbęs juos niekiniais. Todėl bandymus “paaiškinti” Molotovo-Ribbentropo pakto pagrįstumą galima vertinti kaip mėginimą atversti jau užverstą istorijos puslapį ir peržiūrėti SSRS liaudies deputatų suvažiavimo sprendimą.
Lietuvos URM stebisi minėtame interviu Rusijos prezidento pateiktu palyginimu, kad 1938 metų Miuncheno susitarimus su Didžiąja Britanija ir Prancūzija pasirašė asmeniškai Adolfas Hitleris, o 1939 metų sutartį su Sovietų Sąjunga - “tik” hitlerinės Vokietijos užsienio reikalų ministras.
Lietuvos URM atkreipia dėmesį, kad 1938 metų Miuncheno sutartis iš viso negali būti dingstis pagrįsti SSRS ir hitlerinės Vokietijos valdžios slaptą susitarimą, pažeidusį suverenias Lietuvos valstybės teises.
Dabartiniai Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybiniai santykiai yra grindžiami 1991 metų sutartimi, kurioje yra užfiksuotas SSRS įvykdytas Lietuvos Respublikos aneksijos faktas ir įsipareigota pašalinti aneksijos padarinius.
Užsienio reikalų ministerija pabrėžia, kad ši sutartis atvėrė kelią plėtoti draugiškus Lietuvos ir Rusijos santykius, išreiškiančius abiejų valstybių ir jų piliečių interesus bei atitinkančius visuotinai pripažintas tarptautines normas.
Lietuvos piliečiai lauktų Rusijos prezidento užtikrinimo, kad šios sutarties nuostatomis bus grindžiama ir dabartinė Rusijos valdžios politinė valia. Kalbos apie “tuos, kurie nori perrašyti istoriją”, neprisideda prie gerų kaimyninių santykių ir savitarpio supratimo. Istorija yra tokia, kokia yra, ir šiandien negalima jos pakeisti.
Lietuvos URM ministerija dės visas pastangas, kad diskusijos dėl istorijos interpretavimo netemdytų abiejų valstybių įsipareigojimų ir siekių puoselėti gerus kaimyninių valstybių ir tautų santykius, kartu spręsti aktualius visai Europai ir pasauliui saugumo, ekonominės ir socialinės raidos uždavinius.
