Apie penktadienio (03.21) vakare prasidedantį kino forumą “Vilniaus pavasaris 2003”, žiūrovams siūlomus filmus ir lietuviško kino padėtį su režisieriais Audriumi Stoniu ir Valdu Navasaičiu kalbasi “Omni Laikas”.
Kuo kino forumas “Vilniaus pavasaris 2003” yra įdomus tiek eiliniams žiūrovams, tiek Lietuvoje dirbantiems kino kūrėjams ir specialistams?
Audrius Stonys: Tai, be jokios abejonės, pats svarbiausias kino įvykis Lietuvoje. Čia žiūrovai gali pažiūrėti daugybę filmų, kurių kitaip pamatyti jie neturėtų beveik jokios galimybės. Toks renginys reikalingas kaip vanduo ar gryno oro gurkšnis, nes ilgą laiką maitindami žiūrovą vien komerciniu kinu galiausiai galime prarasti savo kino auditoriją. Kita vertus, labai svarbu, kad filmai forume yra pateikiami tam tikrame kontekste ir todėl žiūrovai gali susiformuoti bendresnę nuomonę apie kino padėtį Europoje.
Valdas Navasaitis: Lietuvos kino kūrėjams ir specialistams forumas yra galimybė pamatyti savo darbus bendro europinio kino kontekste. Tai labai svarbu, nes leidžia pajusti laikmečio atmosferą ir kartu prisidėti prie jos kūrimo, rodant savo filmus užsienio kino festivaliuose. Kartu “Vilniaus pavasaris” yra vos ne vienintelė vieta ir laikas, kada galima pamatyti beveik visus naujus filmus, sukurtus Lietuvoje. Juk dar visai neseniai turėjome tą keistą situaciją, kai lietuvišką kiną buvo galima pamatyti Berlyne, Roterdame ar Venecijoje, bet tik ne Lietuvoje, kur jam tiesiog nebuvo vietos.
Kaip jūs vertinate kino forumo siūlomą filmų programą?
Valdas Navasaitis: Visi forume rodomi filmai yra atrinkti Lietuvos kino specialistų, todėl tarp jų, žinoma, nėra jokių atsitiktinių darbų. Ne visi filmai yra vienodo lygio, bet tai ir natūralu, nes tokie režisieriai kaip Bille Augustas ar Otaras Ioselianis jau visada rodo aukščiausio lygio kiną ir bet kurį iš jų filmų labai įdomu žiūrėti. Kita vertus, ir jaunesni ar ne tokie garsūs režisieriai taip pat dirba labai įdomiomis kryptimis ir dažnai nužymi ateities kino tendencijas. Taigi visi forumo filmai, mano nuomone, yra verti rodymo. Pagaliau gero nekomercinio kino mūsų didžiuosiuose ekranuose yra apverktinai mažai, tad tiesiog reikia naudotis proga, kurią suteikia “Vilniaus pavasaris”.
Pasigirdo priekaištų, kad keletas iš forumo filmų jau buvo rodyti per vieną ar kitą televizijos kanalą ir todėl nėra prasmės juos kartoti. Ar pritariate tokiai nuomonei?
Audrius Stonys: Vertinu tokią nuomonę kaip gana diletantišką forumo tikslų supratimą. Geras kinas turi būti rodomas tik didžiajame ekrane ir jei esi matęs filmą per televizorių, turi visa tai išmesti iš galvos prieš eidamas į kino salę. Tai tiesiog nesulyginami dalykai, kiekvienas kino specialistas tai žino, o atidesniems kino žiūrovams tai taip pat turėtų būti pakankamai akivaizdu.
Valdas Navasaitis: Visiškai pritariu Audriaus nuomonei. “Vilniaus pavasaris” tuo ir reikšmingas, kad leidžia normaliomis sąlygomis pamatyti daug gero kino. Televizoriaus ekrane šiais laikais palyginti nesunkiai galima pamatyti vos ne bet kokį filmą, bet tik po normalios peržiūros kino salėje gali susidaryti kiek labiau pagrįsta nuomonę apie vieno ar kito kino kūrinio vertę.
Beveik ketvirtadalis forumo filmų yra iš Skandinavijos. Ar jums tai atrodo pagrįsta?
Valdas Navasaitis: Bille Augusto filmas “Daina apie Martiną”, kuriuo atidaromas “Vilniaus pavasaris”, yra puikus paliudijimas, kad Skandinavijos kinas verta didesnio dėmesio. Šis režisierius yra įdomus, nes sugeba savo regionui rūpimas problemas pakelti į universalų lygmenį. Tai tikrai aukščiausio lygio kinas.
Audrius Stonys: Berlyno kino mugėje Prancūzijos ar Vokietijos stendai stengiasi vilioti žiūrovus ypatingu vynu ir sūriais, o, pavyzdžiui, Danijos stende yra pastatytas tik vienas staliukas ir pasodinta šalia jo mergina. Bet būtent prie šio stendo būriuojasi minia lankytojų. Tai ženklas to pakilimo, kurį Skandinavijos kinas išgyvena jau ne pirmus metus. Tai vienas produktyviausių ir įdomiausių regionų savo kino produkcija.
Ar rodomi filmai yra pakankamai nauji?
Valdas Navasaitis: “Vilniaus pavasaris” nėra tikrąja žodžio prasme kino festivalis, nes neturi tokio tarptautinio statuso. Todėl jis negali varžytis su Europos kino festivaliais, kurie dažnai siekia rodyti tik pasaulines premjeras. Tiksliau “Vilniaus pavasarį” reikėtų vadinti kino forumu ar kino dienomis ir tada jame iš principo leistina rodyti visus per pastaruosius dvejus metus sukurtus filmus. Tokius reikalavimus programa visiškai atitinka.
Audrius Stonys: Europos festivalių noras rodyti tik pasaulines premjeras yra gana ydingas, nes taip stipriai susikerta jų interesai. Juk jei viename festivalyje įvyko filmo premjera, kitame jis jau negali būti parodytas. Nuo to nukenčia visų pirma žiūrovai, kurie greičiau nori pamatyti tiesiog naują filmą. Šia prasme absoliuti dauguma “Vilniaus pavasario” filmų yra pakankamai nauji, nes sukurti per pastaruosius porą metu ir didžiajame ekrane juos pamatyti galėjo tik retas iš mūsų.
Kuo įdomi lietuviškų filmų programa, pristatoma “Vilniaus pavasaryje”?
Audrius Stonys: Kiek prisimenu, čia bus parodyti vos ne visi per metus nuo praėjusio festivalio sukurti lietuviški filmai. Tarp jų yra labai įdomių darbų. Man kaip kino specialistui įdomūs visi be išimties filmai. Labai įdomiai dirba Oksana Buraja, paskui, žinoma, Algimantas Maceina, Diana ir Kornelijus Matuzevičiai. Taip pat rodysiu ir savo naująjį filmą “Paskutinis vagonas”, kuriuo po beveik dešimties metų pertraukos sugrįžau į trumpo metražo, vaidybinių filmų žanrą.
Valdas Navasaitis: Iš tikrųjų “Vilniaus pavasaris” parodys beveik visus naujus lietuviškus filmus ir tai yra pagrindinis forumo nuopelnas. Lietuviškas kinas tikrai yra gyvas, nors ir gyvena iš labai mažų lėšų. Šiais metais filmų kūrimui Lietuvoje buvo skirta apytikriai 2,7 milijono litų, kai gero garso takelio paruošimas vienam filmui gali kainuoti iki 1,5 milijono litų. Tad lėšų turime nedaug, bet, nepaisant tokios situacijos, filmai yra kuriami, sėkmingai rodomi Europos ir tolimesnių regionų kino festivaliuose.
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Dainius Blynas
