Birutė KARBAUSKIENĖ
Vilniaus apygardos teismas net 18 metų nelaisvės už žmogžudystę skyrė 32 metų Dmitrijui Noskovui. Pirmuosius penkerius metus jis bausmę atliks kalėjime, o likusius - griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Ši byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėjam jau antrą kartą. Pirmąkart D. Noskovas buvo teisiamas pagal LR BK 104 straipsnį (tyčinis nužudymas), tačiau nuteistasis nenorėjo sutikti su jam paskirta bausme - 12 metų nelaisvės (6 - kalėjime, 6 - griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje) - ir nuosprendį apskundė. Jis prašė jį teisti pagal LR BK 107 straipsnį (tyčinis nužudymas didžiai susijaudinus). Tada ir buvo pastebėta prokuratūros klaida. Pasirodo, penkis kartus teistas D. Noskovas dar 1995 metais buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu ir jam kaltinimas turėjo būti pareikštas ne pagal LR BK 104, o 105 straipsnio 11 punktą. Klaida buvo ištaisyta. Norėjęs švelnesnės bausmės, D. Noskovas gavo šešeriais metais ilgesnę.
Liepos 19-ąją savo gimtadienį atšventusiam D. Noskovui pirmą kartą su teisėsaugininkais teko susidurti 1985 metais, tačiau jaunas vyras išvadų nedarė, tad dar sėdo 1986-aisiais, 1988-aisiais ir 1992-aisiais. Paskutinį kartą jis buvo teisiamas 1996 metais už vagystes ir "užsidirbo" recidyvisto etiketę bei šešerius metelius. Įkalinimo vietose praleistas laikas pakenkė D. Noskovo sveikatai - vyras susirgo tuberkulioze ir buvo perkeltas į Pravieniškių gydymo-pataisos darbų koloniją. Iš ten 2000 metų balandžio 7-ąją D. Noskovas buvo paleistas neatlikęs visos bausmės, o nepraėjus ir mėnesiui, gegužės 4-ąją, nusikalto vėl - atėmė gyvybę Švenčionėlių (Švenčionių raj.) gyventojui Vladimirui Anisimovui (28 m.).
Kur D. Noskovas susipažino su V. Anisimovu, taip ir liko neaišku, nors teisiamasis teigė su juo susipažinęs balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje sostinės Halės turgavietėje, kur Vladimiras neva prekiavo kompaktiniais diskais. Antrasis jų susitikimas įvyko gegužės 4-ąją traukinyje. D. Noskovas važiavo pas savo taip pat ne kartą teistą tėvą Borisą Noskovą į Didžiasalį, o V. Anisimovas iš Pabradės vyko namo į Švenčionėlius.
Pasak D. Noskovo, abu jie vyko be bilietų, tad kontrolierių buvo išsodinti Pažeimenėje. Ten belaukdami kito traukinio abu įsikalbėjo, rado bendrų draugų, bendrų interesų, tad atvykus kitam traukiniui jau buvo nuspręsta - D. Noskovas važiuoja ne pas tėvą, o į V. Anisimovo namus. Atseit aptarti biznio planų. D. Noskovas pasisiūlė padėti V. Anisimovui prekiauti "kompaktais". Taip abu atsidūrė V. Anisimovo bute Žilvičių gatvėje.
Kadangi, D. Noskovo teigimu, V. Anisimovas jau buvo išgėręs (dar Pažeimenėje su pažįstamais geležinkeliečiais ištuštino brendžio butelį), užsigeidė pratęsti išgertuves. Tam reikalui butelį paaukojo D. Noskovas.
Toliau, pasak teisiamojo, į butą užsuko vienas jaunuolis, vėliau - kitas. Pasėdėjo, pašnekėjo ir išėjo. O V. Anisimovas vis gėrė degtinę (apie 100 gramų sakosi išmaukęs ir D. Noskovas) bei tikrino kompaktinius diskus. Vėliau jam "kažkas užėjo", tad pavadino D. Noskovą pederastu ir liepė nešdintis iš buto. Ne kartą teistam D. Noskovui toks žodis pasirodė didžiausias įžeidimas, tad jis griebė nuo stalo peilį ir smeigė V. Anisimovui į kaklą. Vieną, antrą kartą... Po to nusiplovė rankas, įsidėjo peilį į kišenę, persirengė nužudytojo rūbais, susidėjo vertingesnius daiktus į maišelius ir užrakinęs duris išėjo.
V. Anisimovo kūną toje pačioje laiptinėje gyvenantys tėvai ir brolis Anatolijus rado tik po trijų parų, gegužės 7-ąją...
Vladimiro motina Marija Anisimova visą D. Noskovo istoriją vadina melu. Iki šiol gedulo rūbais vilkinti moteris "Akistatai" sakė, kad tą nelemtą ketvirtadienį V. Anisimovas lankė pas giminaičius Pabradėje viešėjusią žmoną.
- Jis negalėjo važiuoti traukiniu be bilieto, nes visada turėdavo nemažą sumą pinigų, - kalbėjo sūnaus netekusi motina.
- Sūnus dirbo "Kompiuterių klube" Vilniuje ir prekiavo kompiuterių detalėmis. Uždirbo gerai, pinigų netrūko. Namie turėjo apie 10 000 litų, jų taip niekas ir nerado, nes ruošėsi pirkti mašiną. Jis kompaktinius diskus kolekcionavo, tačiau niekada jais neprekiavo, - pasakojo M. Anisimova.
Moteris įsitikinusi, kad D. Noskovui jos sūnų parodė kartu su teisiamuoju sėdėjęs kaimynas iš gretimos laiptinės, ir mano, kad dalis pavogtų (bet pas D. Noskovą nerastų) daiktų atsidūrė būtent žmogžudystės užsakovo rankose...
Teismas skirdamas bausmę nusprendė konfiskuoti ir visą D. Noskovo turtą, tačiau vargu ar bus ką konfiskuoti, nes 10 klasių išsilavinimą turintis nuteistasis jau ilgą laiką niekur nedirbo.
- Nemaniau, kad laisvė mane sutiks tokiu siurprizu. Užsiregistravau Darbo biržoje, ieškojausi darbo, bet... - kalbėjo D. Noskovas, gavęs paskutinįjį žodį.
Laisvės oro šis žmogus galės įkvėpti tik po daugelio metų.
