Albertas ONIŪNAS
Kai kalbama apie humanizmą kalinių atžvilgiu, sąlygų įkalinimo įstaigose gerinimą bei buvusių kalinių integraciją visuomenėn, turima galvoje paprastą dalyką - kalinys, išėjęs laisvėn, neturi būti sužvėrėjusi ir pikta ant viso pasaulio būtybė. Tačiau tai - tik teorija. Praktiškai lietuvis ir kalėjime yra lietuvis. Jausdamas didžiulį dėmesį iš kai kurių Seimo narių ir šiaip gerbiamų visuomenės atstovų, keliskart teistas reketininkas ar žudikas neišvengiamai ima tuo piktnaudžiauti. Jis nori kabelinės televizijos, interneto, o "zonos" valgykloje - restorano valgiaraščio. O kai negauna - skelbia bado streiką ir šaukiasi žiniasklaidos pagalbos. Juk vis vien kolonijoje veikti nėra ką, o čia - linksma pramoga.
Be "gaidžių"
Praėjusią savaitę bado streiką paskelbė Alytaus griežtojo režimo kolonijos įnamiai. Eiti į valgyklą atsisakė pusantro tūkstančio kalinių (iš 1 900). Bado akcijoje nedalyvavo tik "gaidžiai" ir "ožiai", tai yra pažemintieji bei ūkinio aptarnavimo brigadose dirbantys asmenys. Šiems nėra ką prarasti ir "normalių" kalinių išdykavimuose jie niekada nedalyvauja. Žinoma, didelė dalis badaujančiųjų šioje akcijoje nenorėtų dalyvauti. Tik baimė atsidurti vienoje stovykloje su atstumtaisiais badaujančiųjų gretas gerokai pagausino.
Litai "čefyrui"
Autoritetingi kaliniai labiausiai pasipiktino šį mėnesį gavę mažesnes socialines pašalpas - 5 litus vietoje 10 įprastų. Šios pašalpos mokamos nedirbantiesiems. Pašalpų fondas formuojamas atskaičiavus tam tikrą dalį pinigų iš dirbančių kalinių darbo užmokesčio. Tokiu būdu dešimtadalis dirbančiųjų uždirba pinigų (cigaretėms ir "čefyrui") visiems likusiesiems. Tačiau "zonos" įmonė pastaruoju metu turi finansinių problemų ir negalėjo skirti pakankamai pinigų socialinėms pašalpoms. Bet dykinėjančių nusikaltėlių finansinės problemos nedomina. Duok, ir viskas. Kad akcija atrodytų svaresnė, reikalauta platesnio prekių pasirinkimo kolonijos parduotuvėje. Kaliniai norėtų pirktis kruopų ir kitų pusgaminių, kuriuos galėtų gamintis patys. Sąlygų maistui gaminti kolonijoje nėra, bet jei toks reikalavimas būtų patenkintas, viryklių klausimas būtų kito badavimo tema. Matyt, niekas neprieštarautų, jei "zonoje" būtų atidaryta "Maxima".
Neskanu...
Valgyklos asortimentas taip pat nekoks. Vien skystos košės ir papuvę kopūstai. O norėtųsi mėsytės, kepsniukų. Jei kuriam aktyviam bado akcijos organizatoriui būtų pasiūlyta apsipirkti paprastoje parduotuvėje ir pasigaminti maisto vienai dienai už 2 litus ir 28 centus (tiek valstybė skiria vienam kaliniui maistui), ko gera, jam tai nepavyktų. Tačiau nemažą gyvenimo dalį už grotų praleidę veikėjai, tarp kurių yra ir nemaža dalis ypač pavojingų recidyvistų, nuo šiuolaikinės realybės yra gerokai atitrūkę. Jų nejaudina, kad 16 procentų dorų šalies gyventojų atsidūrė už skurdo ribos ir net nesvajoja apie gyvenimo sąlygas, dabar sudarytas kolonijose.
Mažai programų
Kalinių netenkina ir medicinos paslaugų kokybė - norima gydytojo terapeuto. Medicinos skyriuje dabar dirbančių medikų kvalifikacija esanti per žema. Tai, kad daugelis normalių gydytojų labiau linkę gydyti normalius žmones, o ne visuomenės šiukšles, badautojams - nė motais. Kaliniai norėtų naudotis sava patalyne, tik neaišku, kaip ji būtų skalbiama. Jei kolonijos skalbykloje, tai už paslaugą reikėtų mokėti, o tai daryti badautojai tikrai nepasirengę. Žudikai, seksualiniai maniakai ir banalūs vagišiai trokšta kabelinės televizijos. Televizorių bei kompiuterinių žaidimų priedų turi daugelis, bet programų - per mažai. Niekas iš gausaus žiniasklaidininkų, apsilankiusių kolonijoje bado akcijos dienomis, būrio nepasidomėjo, ar reikalautojai gali susimokėti už kabelinės televizijos įrengimą. Nesunku nuspėti, kad norima tai padaryti už mokesčių mokėtojų pinigus. Jei visi kalinių reikalavimai būtų įvykdyti, kita bado akcija neabejotinai būtų dėl nemokamų prostitučių paslaugų bei netinkamos karbonadų kokybės kolonijos valgykloje.
Ritualas
Akcijai prasidėjus į Alytų nedelsdamas išvyko Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Buiko. Tai įprastas ritualas, kai kurioje nors kolonijoje prasideda neramumai. Kaliniai sukviečiami į kolonijos klubo salę ir vyksta improvizuotos derybos. Kaliniai aiškina, ko reikalauja, o departamento vadovas - kodėl neįmanoma tų reikalavimų įvykdyti. Finalas paprastai būna tas pats - anksčiau ar vėliau bado akcija nutraukiama, nors net maža dalis reikalavimų nebūna patenkinti. Tikslas aiškus - einant į Europos Sąjungą, kalinių teisės daug svarbesnės už paprastų piliečių. Pastarieji turi neginčijamą teisę į beviltišką skurdą, bet neturi jokių galimybių pakeisti savo padėtį. Tuo tarpu nusikaltėliai turi visas žmogaus teises ir jomis aktyviai naudojasi.
Rūkyti lašiniai
Pati bado akcija dar toli gražu nereiškia, kad kaliniai iš tiesų badauja. Jie neina į kolonijos valgyklą, tačiau nesivaržydami kerta rūkytus lašinius bei dešrą, atsiųstus artimųjų ar draugų. Visų bado akcijų organizatoriai paprastai turi šį tą pasidėję šaldytuve. Tik eiliniai badautojai dažnai nieko neturi ir jiems neiti į valgyklą iš tiesų reiškia badą. Todėl bado akcijos ir negali tęstis ilgiau nei dvi tris paras. Taip atsitiko ir šįkart Alytuje. Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Viktoras Buiko pažadėjo kaliniams, kad bus leista naudotis sava patalyne, o į kolonijos parduotuvę bus nuolat atvežamos kruopų, makaronų bei sausų sriubos koncentratų. Dėl patalynės kaliniai turės pateikti prašymą raštu. Socialinės pašalpos kitą mėnesį vėl bus po 10 litų kiekvienam. Kiti klausimai liko neišspręsti. Prasidėjus akcijai buvo taikomi įprasti tokiais atvejais apribojimai - kaliniams neperduodami siuntiniai, maistas, uždaryta kolonijos parduotuvė, nutraukti pasimatymai su artimaisiais. Šie apribojimai pakankamai efektyvūs ir neleidžia bado akcijai užtrukti. Trečią parą akcija baigėsi ir valgyklon susirinko jau visi kaliniai.
