Remigijus RAINYS
Visagine pagal stačiatikių papročius palaidotas žiauriai nužudytas keturiolikmetis Aleksandras Selivanovas. Atominės elektrinės inžinierės Irinos ir "Aitvaro" maisto prekių parduotuvės darbuotojo Aleksandro sūnaus kūnas buvo surastas Taikos gatvėje, dengtoje rampoje, parduotuvės "Klaipėda" kieme. Policijai apie kraujais paplūdusį lavoną pranešė parduotuvės vedėja Vanda Rudokienė - po darbo moteris išėjo pro galines duris, o ant jų buvo kone užvirtęs nužudytojo kūnas.
Teismo medicinos ekspertas suskaičiavo keturiasdešimt durtinių ir pjautinių žaizdų. Aleksandrui buvo perpjauta gerklė, gilus pjūvis kakle žiojėjo ir iš nugaros pusės. Spėta, jog auką badė nestabilios psichikos ar apsvaigęs nuo narkotikų, tačiau fiziškai stiprus nusikaltėlis, mat net keliolikoje vietų Aleksandrui kiaurai perdurti šonkauliai, sužalotas stuburas.
Visagino Gerosios vilties vidurinės mokyklos-gimnazijos aštuntokas Aleksandras Selivanovas buvo nepaprastai populiarus visose šešiose miesto mokyklose. Sąmojingas, žodžio kišenėje neieškantis paauglys buvo neginčytinas autoritetas tarp bendraamžių. A. Selivanovas buvo gimęs Švento Valentino dieną, tad galbūt todėl patiko daugeliui Visagino mergaičių. Jaunesnės rašė jam laiškelius, vyresnės kvietė į pasimatymus. Aleksandras stengėsi neįskaudinti nė vienos, tačiau rimčiau su niekuo nedraugavo. Pagaliau tam ir laiko neturėjo, nes mokėsi klasėje, kurioje sustiprintai dėstoma matematika, be to, rimtai sportavo - buvo laikomas vienu perspektyviausiu šalies akrobatu. Pasak A. Selivanovo klasės auklėtojos Ninos Sokolko, dažnos išvykos į varžybas ar treniruočių stovyklas mokytis beveik netrukdė. Nors A. Selivanovas pasirinko tiksliuosius mokslus, tačiau turėjo ir dailininko gabumų. Anot mokytojos, berniukas atsigimė į tėvą, anksčiau dirbusį architektu.
Nesunku suvokti, kad taip užsiėmusiam paaugliui paprasčiausiai nelikdavo laiko šlaistytis gatvėmis, tad keturiolikametė jo sesuo Marina gerokai nustebo, kai apie dvidešimtą valandą, šnektelėjo telefonu, Saša apsirengė ir kažkur išėjo. Marina pastebėjo, kad brolis išėjo gerokai susijaudinęs. Sūnaus lavoną atpažinti Aleksandras Selivanovas buvo nuvežtas apie pirmą valandą nakties.
Jau kitą rytą, sužinoję apie bendraklasio nužudymą, Gerosios vilties vidurinės mokyklos aštuntokai į klasę susirinko ištikti šoko. Drauge su auklėtoja moksleiviai bandė prisiminti pastarųjų dienų įvykius. Daugelis iš karto paminėjo penkiolikamečio Iljos Zambacevičiaus pavardę. Zombiu pravardžiuojamas Atgimimo vidurinės mokyklos aštuntokas ne vienam buvo prasitaręs, kad "paauklės" Aleksandrą. Ilja širdo dėl to, kad jo draugė Ženia labiau norėjo draugauti ne su juo, o su A. Selivanovu. Kartą jau teistas, kaip pats pasisakė "Akistatos" korespondentui, "už pasikrapštymą prie automobilio", realia laisvės atėmimo bausme Zombis nebuvo nuteistas, tačiau jo leksikone apstu kalinių žargono. Vaikinas neslėpė, kad retkarčiais "pakaifuoja" - geria psichotropines tabletes "Trimadol". Sulaikytas Zombis gerą pusdienį neigė bet kokį savo ryšį su A. Selivanovo nužudymu, tačiau pagaliau prisipažino, kad surengė "strelką" (susibūrimą), per kurią turėjo įvykti "razborkė" su Saša.
Nusikalsti linkę ir narkotines medžiagas vartojantys Visagino paaugliai dažniausiai renkasi nebaigtuose statyti pastatuose, kurių energetikų mieste apstu. Apleistoje prekybos centro statybvietėje netoli "Klaipėdos" parduotuvės tą vakarą alutį, be Koziolo, gurkšnojo dar keletas nusikalsti linkusių šešiolikamečių, vienas kitą mieliau vadinančių Mamutu, Miasniku ar Slonu nei tikraisiais vardais. Pareigūnai spėja, kad vakarėlyje neapsieita be narkotikų. Į susitikimą su Aleksandru Selivanovu susiruošė Semionas Kozlovas, šešiolikametis Aleksandras Michailovas, pravarde Dobriakas, ir vienintelė kompanijoje buvusi dama - septyniolikametė Koziolo draugė Olga Koževnikova. Tamsos gaubiamą "Klaipėdos" rampos galeriją nuo gatvės užstoja prekybinių kioskų eilė, tad daugiau egzekucijos liudininkų nėra. Pagal Dobriako ir O. Koževnikovos parodymus, peiliuku darbavosi S. Kozlovas. Švirkštelėjus kraujui Olga ir A. Michailovas neištvėrė ir nusisuko. Kompanija išsiskirstė net nepagalvojusi iškviesti pagalbą merdinčiam A. Selivanovui. Vėliau S. Kozlovas užsuko pas Ilją Zambacevičių, kurio bute paslėpė peilį. Kai Koziolo bute apsilankė policijos pareigūnai, jis įnirtingai skalbė savo striukę ir viršutinius rūbus. Vaikinas teigė išsipurvinęs gatvėje, tačiau ekspertai tikisi ant rūbų surasti nužudytojo kraujo.
Visagino apylinkės teismas leido dešimčiai dienų suimti Semioną Kozlovą. Per šį laiką jam bus pareikšti kaltinimai dėl A. Selivanovo nužudymo. Įtariamajam žmogžudystės užsakovui Iljai Zambacevičiui paskirta kardomoji priemonė - namų areštas. Tokia pat kardomoji priemonė paskirta Olgai Koževnikai ir Aleksandrui Michailovui. Prokuratūra tiria ne tik keršto dėl merginos versiją, tačiau narplioja ir kur kas paslaptingesnius Visagino narkomanų santykius. Spėjama, jog A. Selivanovas buvo pasirinktas auka siekiant kažką įbauginti.
Žmogžudystės vietoje nuo ryto iki vakaro būriuojasi visų šešių Visagino miesto vidurinių mokyklų moksleiviai, mokytojai ir atsitiktiniai praeiviai. Gausiai krauju apšlakstytos grindinio plytelės nuklotos raudonais gvazdikais. Gėlių ir degančių žvakelių nuolat daugėja. Vaikai ant grindinio deda smulkių monetų, saldainių. Gėlės nebetilpo prie miesto ligoninės esančioje šarvojimo salėje, kur atsisveikinti su Aleksandru Selivanovu traukė minios žmonių.
