Remigijus RAINYS
Kitados anuometiniame Kauno politechnikos institute elektros tinklų inžinieriaus specialybę įgijęs Rimantas Urbanavičius turėjo daug pomėgių. Dar studijuodamas dabar jau 55 metų vyriškis pamėgo kalnų turizmą ir su bendraminčiais įveikė daugybę įvairaus sunkumo kategorijų trasų tuometinės SSRS teritorijoje. Vėliau Rimantą paviliojo meninė fotografija. Jo darbai buvo eksponuojami ne vienoje fotografijos parodoje, o jų autorius buvo priimtas į prestižinę Lietuvos fotografijos meno draugiją. Tapti Pietryčių Azijoje paplitusių putpelių augintoju Vievio paukštyne elektriku dirbantį vyriškį paragino vienas šios paukštininkystės srities Lietuvoje pradininkų Jonas Konsmanas, tuo metu dirbęs paukštyno vyriausiuoju veterinarijos gydytoju. 1995 metų pradžioje Rimantas su žmona Elena garaže pastatytuose narveliuose įkurdino dvidešimt putpelių. Tais metais Lietuvoje buvo pats putpelių auginimo bumas. Šių nedidelių, tačiau ypatingai skanių paukštelių kiaušinėliai tuzinais buvo pardavinėjami kone visose maisto prekių parduotuvėse bei turguose.
Vos dešimt gramų sveriantis putpelių kiaušinis - skanus ir maistingas produktas, kuriame gausu įvairių vitaminų, amino rūgščių ir mikroelementų. Vartojami žali, putpelių kiaušiniai veikia tonizuojančiai, o svarbiausia - skirtingai nei vištos kiaušiniai, jie nesukelia alergijos, tad labai vertinami šio negalavimo varginamų žmonių. Matyt, ne veltui Japonijoje, Kinijoje ir net Prancūzijoje dauguma tėvų, išleisdami į mokyklą, vaikams suvalgydina po kelis mažutėlaičius kiaušinėlius. Suaugęs vyriškis pasisotins suvalgęs kiaušinienės iš dviejų tuzinų putpelės kiaušinių, o sergantiesiems osteoporoze, su amžiumi vis labiau retėjant kaulams, marguosius rutulėlius patartina valgyti žalius su visais daug gerai įsisavinamo kalcio turinčiais lukštais. Tiesa, prieš tai patartina kiaušinio lukštą apiplauti silpnu acto arba druskos skiediniu.
Potencijos problemų turintiems stipriosios lyties atstovams gydytojai jau nuo senų laikų rekomenduoja putpelių kiaušinėlius kaip puikią šios negalios šalinimo priemonę. Iki viagros pasirodymo tai buvo kone efektyviausia lytinio pajėgumo skatinimo priemonė, beje, išbandyta su šunimis. Patyrę šunų augintojai tikina, kad likus savaitei iki kergimo savo keturkojams bičiuliams kasdien sušeria nuo šešių iki dvylikos putpelių kiaušinėlių.
Rimantas su žmona Elena dabar prižiūri apie pustrečio tūkstančio vos 150 gramų sveriančių putpelių, kas dieną sudedančių nuo 80 iki 150 tuzinų kiaušinėlių. Teoriškai putpelė kas dieną turėtų padėti po kiaušinį, tačiau praktiškai dėslumas priklauso nuo metų laiko ir apskaičiuojamas procentais. R. ir E. Urbanavičių auginamos hibridinės "faraoninės" putpelės deda kiek didesnius kiaušinėlius nei pakaunės ar Jonavos paukštininkų auginamos iš Estijos atsigabentos jų giminaitės, o dėslumo procentas - nuo 70 iki 80. Gurmanų itin vertinami paukščiukai išsirita po 17 parų iš inkubatoriuose perinamų kiaušinių ir jau po 45 parų patys pradeda dėti kiaušinius. Skirtingai nei viščiukai, kurių lytį galima atskirti jau pirmą gyvenimo dieną, putpeliukus skirstyti į "vištytes" ir "gaidžiukus" galima tik po trijų savaičių, kai "berniukai" pasipuošia ruda krūtinėle. Iš kiaušinių išsirita maždaug po lygiai kiekvienos lyties paukštelių, todėl puošeiviškumas tris ketvirtadalius patinėlių pasmerkia myriop - putpelių šeimyną sudaro trys patelės ir vienas gaidžiukas. Kilogramas putpelienos kainuoja 30 litų, tačiau Rimantas su Elena jos nepardavinėja. Labai jau daug ypatingų sąlygų valstybės klerkai kelia specializuotoms skerdykloms, o ir miniatiūrinių paukštelių mėsinėjimas - daug triūso reikalaujantis darbas. Urbanavičiams, kaip tiems suvalkiečiams, nereikia į putpelių kotletų faršą maišyti vieną putpelę ir vieną arklį, todėl Elena išmoko nenupeštam putpeliukui išpjauti krūtinėlę ir iš jos gaminti skaniausius patiekalus. Putpelių mėsa gerokai švelnesnė ir trapesnė už vištieną. Rimantas tikina, jog jis visiškai pasisotina suvalgęs penkis putpeliukų krūtinėlių kepsnelius.
Pradėjęs auginti šiuos egzotiškus paukštelius Rimantas manė, kad jiems reikės daug šilumos, tad fermai šildyti įsigijo du vėjo generatorius, anksčiau savo sparnais mojavusius Palangos kopose. Tik vėliau paaiškėjo, kad Vievis, deja, ne vėjų zonoje, o ir kaimynus dirgino propelerių keliamas triukšmas, tad dabar Rimantas savo vėjo turbinomis elektros energiją gamina tik per pūgas, kai nutrūksta centralizuotas jos tiekimas. Juo labiau kad pasirodė, jog gerai izoliuotose patalpose putpelių kūnai išskiria daug šilumos ir papildomai jos reikia visai nedaug. Paukšteliai nustoja dėti kiaušinius tik temperatūrai nukritus iki 12 laipsnių Celsijaus. Sunkiau pašalinti nuolat besikaupiančią drėgmę ir atsikratyti paukščių mėšlu, kurio per mėnesį R. Urbanavičius išgabena kone dvi tonas, nors viena putpelė per parą sulesa tik keturiasdešimt gramų specialaus lesalo, gaminamo Vievio paukštyne. Fermą nuo prašalaičių budriai saugo šunelis Sargis, o viduje nuolat sukiojasi katinas Murkis. Matyt, jie tikisi, kad kuri nors putpelė ištrūks iš narvo ir taps jų teisėtu grobiu, mat šie paukščiai - prasti skrajūnai ir nenusileisdami nuskrenda tik dvidešimt trisdešimt metrų.
