Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Nors mūsų tautos išrinktieji, šį pavasarį metę visus nereikšmingus darbus ir tuo parodę begalinį pasiaukojimą bei neapsakomą meilę darbo liaudžiai, ypatingos skubos tvarka priėmė labai svarbų nutarimą - paskelbti gegužės 1-ąją Visuotine darbo žmonių švente (o tiksliau - išeigine diena), jų pastangos buvo bevaisės. Prezidentas neskubėjo raityti savo parašo ant šio nutarimo ir, ko gero, to nepadarys ir ateityje. Taigi tą dieną reikėjo dirbti ir bulves teks sodinti tiktai ateinantį savaitgalį. Na, bet tauta nenusiminė. Saulėtą ir šiltą antradienio popietę, nurimus staklių ir mašinų gausmui, darbo žmonės rinkosi sostinės centre, priešais Vyriausybės rūmus. Pasipuošę, linksmi, nešini balionais ir mėlynomis gėlėmis (netoliese moterys pardavinėjo tokias gražias raudonžiedes tulpes, tačiau jų niekas nepirko), jie ruošėsi deramai atšvęsti šią šventę. Deja, likus geram pusvalandžiui iki šventinės eisenos pradžios, puikią darbo žmonių nuotaiką ėmė gadinti kažkokie raudonkelniai pionieriai.
- Šiandien juk gegužės pirma - tra ta ta, tra ta ta, švenčia ją visa tauta - tra ta ta, tra ta ta, - garsiai plyšojo jų vadovė, o jai pritarė raudonkelniai.
Darbo liaudies atstovai apsišaukėlius vadino "paškustvomis", provokatoriais, landsbergistais ir dar visokiais -istais, vijo šalin. Buvo aišku, kad tai iš tiesų provokatoriai, tačiau "Kranklio" korespondentei jie prisipažino esą Prisidirbusiųjų partijos atstovai ir kvietė prisijungti. Rodydami pečius užgulusį didžiulį kartoninį rąstą, "prisidirbėliai" skundėsi sunkia našta. Deja, ne visi tėvynainiai suskubo į pagalbą - niekas nenorėjo tos naštos perkelti ant savo pečių. Na, bet tokią sunkią minutę jų nepaliko broliško Pakistano jaunimas. Vėliau pakistaniečiai "Kranklio" klausinėjo, kokį pagalį jiems teko nešioti ir kodėl... Vis dėlto šventės sugadinti nepavyko, nors aplink virte virė aistros, kurias dar labiau kurstė tiesiai iš televizoriaus ekrano į minią nužengęs Zbignevas ir jo draugelis. Darbo liaudies atstovai nešvankiais žodeliais "garbino" valdžią ir skundėsi, kad ši jau bebaigianti iš jų rankų ištraukti net ir tą duonos plutą, kurią jie susiranda sąvartynuose. Deja, darbo liaudies atstovai dvelkė kvepalais ir visai nebuvo panašūs į sąvartyno gyventojus... Didelio dėmesio sulaukė Lietuvos darbo liaudį atvykęs pasveikinti arabų pasaulio atstovas.
- Ypatingai gerbiu pagrindinį socialdemokratų simbolį - raudoną rožę, todėl ją įsisegiau dieviškiausioje žmogaus kūno vietoje, - sveikindamas susirinkusiuosius Gegužės 1-osios proga kalbėjo svečias.
Pagaliau šventinės eisenos pagrindiniai organizatoriai - Algimantas Sysas ir Juozas Oleka - davė ženklą pradėti. Gražūs dūdų orkestro vyrai ėmė groti linksmus maršus, o gundančios šokėjos - aukštai kilnoti kojas. Taip ir patraukė minia Vilniaus gatvėmis paskui ilgakojes gražuoles, paskui dūdorius ir darbo liaudies vadus tiesiai į Sporto rūmus. Čia jau laukė baltomis staltiesėmis uždengti (tačiau tušti) stalai ir šaltas alus, kurio, beje, niekas už dyką nedalino. Gerai, kad atvykėliai iš kitų miestų tuoj pat nuklojo stalus gardžiomis dešromis ir sūriais, šalia sustatė naminio alaus statinaites. "Kranklys" buvo tiesiog sužavėtas Pasvalio krašto aludario Antano alaus stiprumu ir to paties Pasvalio sūrinės sūrių skanumu. Taigi darbo liaudis pradėjo linksmiausiąją šventės dalį...
