JAV intervencija į Iraką mūsų šalies ekonomikai turės daugiau netiesioginės nei tiesioginės įtakos - nors laukiama degalų kainų šuolio, tačiau abejojama, kad tai pabrangins kitas prekes ir paslaugas.
"Iš netiesioginių veiksnių galima būtų paminėti eksporto augimo sulėtėjimą dėl lėtesnio pasaulinės ekonomikos atsigavimo", - prognozuoja Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininko pareigas laikinai einantis Igoris Vetlovas.
Tiesa, kai kurie ekspertai teigia, kad užsitęsęs karas gali pristabdyti investicijų į Lietuvą srautą, tačiau, I. Vetlovo manymu, toks scenarijus menkai tikėtinas.
"Mūsų šalies BVP būsimas karas neturėtų labai paveikti, nors gali sumažėti užsienio prekybos apyvarta. Nafta Lietuvoje yra praktiškai tranzitinė prekė. Tai rodo istoriškai labai maža naftos perdirbimo veiklos pridėtinės vertės dalis BVP (vos keli procentai) ir gana didelė (apie penktadalį) naftos ir jos produktų dalis Lietuvos eksporto ir importo struktūroje. Jeigu sumažės mineralinių produktų išvežimas, atitinkamai bus mažiau ir įvežta, todėl pačiam užsienio prekybos balansui vargu ar bus reikšmingas poveikis. Be to, galimą neigiamą didesnės naftos kainos poveikį Lietuvos ūkiui turėtų sušvelninti tai, kad šalies ekonominis augimas vis labiau priklauso nuo vidaus paklausos", - sakė “Eltai” Lietuvos banko pareigūnas.
Anot I. Vetlovo, nuo 1995 metų statistiniai duomenys rodo, kad kai didėja naftos kaina, auga ir neigiamas mineralinių produktų balansas ir atvirkščiai.
"Tačiau tai nebūtinai rodo priežastingumą - turime nepamiršti maržos - už kiek "Mažeikių nafta" importuoja ir eksportuoja. 2001 metais marža padidėjo ir vyko mineralinių produktų prekybos balanso pagerėjimas, o pernai, sumažėjus maržai, pablogėjo mineralinių produktų balansas. Kadangi pernai "Mažeikių nafta" daugiau importavo, nei eksportavo, galima spėti, kad bendrovė kaupė atsargas", - galimas prielaidas nurodo Lietuvos banko analitikas.
Naftos kainos padidėjimas pasaulinėje rinkoje neišvengiamai lems naftos produktų kainų kilimą Lietuvoje.
"Tačiau naftos kainų svyravimų poveikį vartojimo prekių ir paslaugų kainoms sušvelnins palyginti dideli naftos produktų akcizo mokesčiai, taip pat galimas JAV dolerio kurso smukimas. Kadangi nafta perkama už JAV dolerius, tai kitoms sąlygoms esant vienodoms, JAV dolerio nuvertėjimas lito atžvilgiu reikštų, kad naftos kaina išreikšta litais mažėja", - aiškino I. Vetlovas.
Pasak jo, mažai tikėtina, kad Lietuva turės didelių ekonominių sunkumų tiesiogiai dėl didesnės naftos kainos, nors tai gali reikšmingai paveikti vartotojų perkamąją galią didėjant benzino, dyzelinio kuro, dujų kainoms. Vis dėlto Lietuvos banko pareigūnas nemano, kad naftos kainos gali pakilti dvigubai.
"Jeigu karas pasibaigs greitai ir be didelių nuostolių - turėtume net teigiamą efektą - po karo naftos kainos sumažėtų ir būtų mažiau grėsmių pasaulinei ekonomikai atsigauti. Tačiau ilgo karo atveju - jeigu jis užsitęs ilgiau kaip pusę metų, naftos produktų kaina gali išaugti, bet kiek - galima tik spekuliuoti", - atsargiai galimą kainų šuolį vertino Lietuvos banko analitikas.
Pirmadienį Europos Komisija pareiškė, kad šiais metais Europos Sąjungos šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs vos 1 procentu, nes plėtrą labiausiai stabdys dėl artėjančio karo Irake kylančios naftos kainos. Anksčiau Europos Komisija prognozavo 2003 metais ES ekonomiką augsiant 1,8 procento.
Europos Komisija nurodė, kad laikinas naftos kainų pakilimas 50 proc. šiemet tesumažintų ES ūkio prieaugį 0,1 proc. BVP. Tačiau jei du ketvirčius naftos kainos būtų 100 proc. aukštesnės už dabartines, BVP augimas smuktų 0,3 proc. Savo ruožtu "išliekantis padidėjimas" galėtų ES ekonomiką per kitus trejus metus sulėtinti net 0,5-0,8 procento.
ELTA
