REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Išplėtosiu, ką rašiau kitoje vietoje:

D. Grybauskaitė ir V. Ušackas aria ta pačia Rytų kryptimi. Galėtume paklausti, dėl ko jiedu nesutaria? Juk dabar jau nepaslėpsi, kad tarp Prezidentės ir ministro esama vis gilėjančio konflikto. Tai viena iš naujųjų Lietuvos politikos mįslių. Suskaičiavau jų bent kelias: ambasadorių nepaskyrimai ir atšaukimai, parlamentinis tyrimas dėl slapto CŽV kalėjimo Lietuvoje.

REKLAMA
REKLAMA

Mįsles bando įminti cituoto teksto komentatorius.

Rambambaras

2010-01-16 11:24:23

...o Ušacką valgo su visais š... Ar tik ne dėl to, kad kažkada Ušackas buvo jos viršininkas, ir dabar mes stebime smulkmenišką bobišką kerštą?

REKLAMA

Patyrinėkime šaltinius.

Vygaudas Ušackas. Nuo 1991 iki 1992 m. Užsienio reikalų ministerijos (URM) Vakarų Europos šalių skyriaus antrasis sekretorius, nuo 1992 iki 1996 m. LR misijos prie Europos Bendrijų ir NATO patarėjas, 1996-1999 m. URM Politikos departamento direktorius, nuo 1999 iki 2000 m. užsienio reikalų viceministras, 2000-2001 m. vyriausiasis derybų dėl įstojimo į ES derybininkas, ambasadorius ypatingiems pavedimams, nuo 2001 iki 2006 m. LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai.

REKLAMA
REKLAMA

Dalia Grybauskaitė. Nuo 1991 m. iki 1993 m. LR tarptautinių ekonominių santykių ministerijos Europos departamento direktorė, nuo 1993 m. iki 1994 m. LR užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorė, (PHARE ir G–24) Pagalbos Lietuvai koordinavimo komisijos pirmininkė, Laisvosios prekybos sutarties su ES derybų vadovė, nuo 1994 iki 1995 m. LR misijos prie ES nepaprastoji pasiuntinė ir įgaliotoji ministrė, vyriausiojo LR derybininko dėl Europos sutarties pavaduotoja, LR Nacionalinės pagalbos koordinatoriaus atstovė Briuselyje, nuo 1996 iki 1999 m. LR ambasados JAV įgaliotoji ministrė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Na taip, jų keliai kryžiavosi. Karjerų trajektorijos driekėsi greta. Iš cituotų biografijų nelabai suprantu, kas buvo kieno viršininkas. Bet ar reikia būti viršininku, kad taptumei mirtinu priešu?

Svarstant apie Lietuvos kandidatą į Europos komisiją D. Gybauskaitei pasirodė, kad V. Ušackas yra per lengvas: „Vertinu šį žmogų, jis turi didelę darbo patirtį, bet Europos Komisijai reikia politikų, ilgiau buvusių postuose ir turinčių didesnį politinį svorį. Užsienio reikalų ministras pretenduoti į gerą portfelį dar negali“.

REKLAMA

Vietoje jo buvo pasiųstas Algirdas Šemeta. Vertybinių popierių komisijos (VPK) prie LR finansų ministerijos pirmininkas (1992 m. gruodis – 1996 m. birželis), LR VPK pirmininkas (1996 m. birželis – 1997 m. vasaris), AB „Nalšia“ viceprezidentas (nuo 1999 m. birželio iki 1999 m. lapkričio mėn.), LR finansų ministras (1997 m. vasaris – 1999 m. birželis), LR Vyrausybės sekretorius (1999 m. gruodis – 2001 m. rugsėjis); nuo 2001 m. rugsėjo iki 2008 m. gruodžio mėn. - Statistikos departamento prie LRV generalinis direktorius, nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki 2009 birželio 29 LR finansų ministras, nuo 2009 liepos 1 d. Europos Komisijos narys, atsakingas už finansinį programavimą ir biudžetą.

REKLAMA

„Politinis sunkiasvoris“ – ar ne? Ilgiau „buvo postuose“?

Algirdas Šemeta nesugeba įtaigiau dėstyti idėjų

A.Šemetai gali reikėti antro klausymo Europos Parlamente

„Financial Times“ prastai įvertino A.Šemetos prisistatymą Europos Parlamente


***

Diskutuojant dėl neva Lietuvoje buvusio slapto CŽV kalėjimo prezidentei prikišamas noras tą kalėjimą būtinai atrasti. Jos poziciją iš dalies gali nulemti tai, ką vadinčiau „būtinąja politine gintimi“.

Įsivaizduokime, kad ji įsako atlikti tarnybinį tyrimą kalėjimo klausimu. VSD direktorius (jau buvęs) Povilas Malakauskas jai atraportuoja maždaug tai, ką dabar atkasė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). P. Malakauskas gali pranešti ir apie tuos aukštus pareigūnus, kurie buvo puikiai informuoti apie CŽV ir VSD bendradarbiavimą: tarkime, prezidentas Valdas Adamkus. Ką prezidentei toliau su ta informacija daryti? Nuslėpti? Yra pamokoma istorija apie informaciją slėpusį prezidentą „Watergate“.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viena iš išeičių: vaizduoti bejėgystę, inicijuoti ne uždarą tarnybinį, o viešą parlamentinį tyrimą. Kitaip tariant, neprisiliesti prie informacijos, lai prie jos liečiasi kiti. Pozicija būtų verta garbingo valstybininkės vardo. Tačiau prie tokios strategijos nedera konfliktas su užsienio reikalų ministru.

Parlamentinis tyrimo išvados dviprasmiškos: „būdelė“ buvo, bet nematėme, ar ten kas nors vaikščiojo. Kodėl tokiomis aplinkybėmis neleidus kalbėti vien užsienio reikalų ministrui? Kam primesti savo prezidentines interpretacijas? Juolab, kad Seimas dar nepatvirtino NSGK išvadų.

REKLAMA

Matyt, prezidentės veiksmuose esama ne vien „būtinosios ginties“, bet ir noro priversti V.Ušacką atsistatydinti. Kodėl? Kadangi sunku įžvelgti valstybės interesą, belieka spėlioti apie prezidentės asmeninę antipatiją V. Ušackui. Kerštas, kaip sakė Rambambaras?

Dar gali būti kokia nors politinė intriga. Nothing personal, just business - Jokių asmeniškumų, bet užsienio reikalų ministru labai nori būti kitas žmogus.

***

RSS


REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų