Daiva NORKIENĖ
Sostinės Kalvarijų turgavietė ir jos apylinkės nuo seno garsėja narkomanų gausa. Čia, šalimais, buvo "atrastas" didžiausias šalyje AIDS židinys, apstu kvaišalais prekiaujančių "taškų". Baigiantis praėjusiems metams, Rinktinės gatvėje gyvenančiai "Respublikos" dienraščio žurnalistei nutiko paslaptingas dalykas: kažkas naktį, jai pačiai esant namuose, įsiveržė į butą. Nors nekviesti "svečiai" apvogti ir nespėjo, žurnalistę pašiurpino ne tik šis, bet ir paskesni įvykiai - jaunas kaimynas netikėtai prižada parodyti kaltus vietinius narkomanus ir netrukus paslaptingai numiršta.
"Kaltas" remontas
Visai neseniai, įtarus narkotikų platinimu, buvo suimta Rinktinės gatvės gyventoja - už recidyvisto ištekėjusi gydytoja Liudmila Grušpelkienė. Toje pačioje gatvėje, gretimame name, įsikūrusi "Respublikos" dienraščio žurnalistė Onutė Stankevičiūtė. "Čia toks ypatingas rajonas, - prisimena senas savo baimes žurnalistė. - Sutemus baisoka išeiti ir grįžti į namus, gatvėse pakanka apsvaigusių jaunuolių. Žinoma, gal jų yra ir kitur, tačiau aš kažkodėl visą laiką gyvenau bijodama. Man atrodydavo, kad vieną kartą mane vis tiek kas nors užpuls ar apvogs. Po šių nesenų įvykių net kažkaip keistai palengvėjo: jau mėgino! Gal to bus gana?"
Suaugęs O. Stankevičiūtės sūnus gyvena atskirai, tad žurnalistė erdviame bute dienas naktis dažniausiai leidžia viena. Ypač mėgo savaitgaliais važiuoti į kolektyvinį sodą, kur erdviame name, prie pačios pasistatyto židinio, gera atsipalaiduoti po darbo savaitės. Ten paprastai moteris pasilikdavo ir nakvoti. Tai, kad moteris naktimis būna viena, arba jos butas išvis lieka tuščias, vagims, matyt, labai patiko. O čia dar, visą gyvenimą taupiusi, O. Stankevičiūtė savo bute neseniai atliko brangų remontą: išgriovė kai kurias vidaus sienas, įstatė naujus didelius langus, skoningai sutvarkė buto interjerą. Kad žurnalistė gali gyventi pasiturimai, buvo pastebima ne tik iš gatvės (dėl naujų namo fasadą papuošusių langų). Laiptinės kaimynai susidomėję sekė visą remonto eigą, kur buvę, kur nebuvę kyšteldavo nosį pasmalsauti, kiek jau išgriauta, pastatyta ar kaip išdažyta. "Ar tik ne tas remontas ir buvo mano "košmaro" kaltininkas?"- dabar svarsto laimingai išvengusi smurto moteris.
Nubudo lūžtant durims
Gruodžio devintosios naktį Onutę pažadino keistas metalo džergžtelėjimas. "Kažkas išlaužė duris!" - buvo pirmoji į galvą atėjusi mintis. Antroji - ,kad tas kažkas jau bute, o miegamajame ji teturi vienintelį "ginklą" virbalus, - buvo dar siaubingesnė. "Reikia gintis, gal šaukti?" - mąstė šeimininkė, tačiau nenugalima jėga tarytum pikaustė prie patalo, o burną tarsi kas būtų užrišęs. Kurį laiką moteris gulėjo ir šiurpdama klausėsi, kaip vagis (ar vagys?) šmirinėja po jos namus. Įėjęs iš laiptinės bute pirmiausia patenki į didelę bendrą erdvę, kuri nūnai atstoja ir svetainę, ir valgomąjį, ir drabužinę. Vienintelės atskiros patalpos - tai miegamasis ir sanitarinis mazgas. "Svečias", pasišviesdamas žibintuvėliu, ramiausiai "revizavo" didžiąją "salę". Onutė girdėjo jo žingsnius, netyčia nuverstos sausų gėlių vazos šiugždėjimą, nežinomasis užkliuvo už prie laukujų durų palikto šiukšlių maišelio ir šį nuvilko per kambarį, užkabino dar kažin kokį daiktą. Kadangi "salėje" nieko naudingo nerado (tik knygų lentynos, baldai ir sunkoka buities technika), netrukus ėmė švysčioti pro praviras miegamojo duris.
-Kas ten?! - artėjant realiam pavojui balsas staiga teikėsi atsirasti, ir Onutė pašoko iš lovos. Viskas staiga nuščiuvo, ir moteris pagalvojo, kad nusikaltėliai tikriausiai tyko jos tamsoje. Išeiti iš miegamojo į neapšviestą patalpą buvo baisu, tad įsidrąsino tik per kokį pusvalandį. Žingsnelis po žingsnelio slinko pasieniais, kol užčiuopė elektros jungiklį, paskui pamažu tikrino baldus: o gal kas nors slepiasi už sofos, stalo ar už portjerų? Laimė, išsigandęs vagis paspruko, taip nieko ir neišsinešęs. O kai po valandos ir dešimties minučių "atskubėjo" telefonu iškviesta policija, pareigūnas net nusistebėjo: "Ponia, bet pas jus visiškai nėra ką pavogti!" Persigandusiai žurnalistei po tokios taiklios pastabos net pasidarė šiek tiek linksmiau: "europietiško" buto įrengimui išleido viso gyvenimo santaupas, o dabar net vagims neįdomi!Tačiau nakties "svečiai" juk negalėjo žinoti, kad skoningame ir minimalistiniame ponios žurnalistės interjere svarbiausios buvo ne krištolo vazos ar brangūs niekučiai, o... knygos. Jų čia susikaupė didelė ir turtinga biblioteka. Tas pats malonus pareigūnas, niekaip nesuskubęs įvykio vieton, bent jau neblogų patarimų (tie juk nereikalauja didelių išlaidų ir "neryja" deficitinio benzino) nepagailėjo. Šeimininkės paklaustas, kaip dabar jai užmigti, žinant, jog išlaužtos laukujės durys nesirakina, patarė jas užremti batų dėže. Onutė taip ir padarė. O ir vėliau, kai josios bute sūnus įstatė naujas dvigubas duris ir pakeitė spyną, ji dar ilgai ilgai prieš naktį koridoriuje statydavosi barikadas. Ir jau nebedrįsdavo, palikusi butą, nakvinėti kolektyviniame sode.
Paslaptinga kaimyno mirtis
Po nepavykusios vagystės, labai išgąsdinusios moterį, tačiau nepadariusios didelės žalos, sekė keli labai keisti ir paslaptingi įvykiai. O. Stankevičiūtė, gyvenanti paskutiniame daugiabučio aukšte, turi labai padorius ir patikimus kaimynus. Ji tikina šiais žmonėmis visada galėdavusi pasikliauti, išvažiuodama ilgesniam laikui net prašydavo pasaugoti butą. Todėl ir po įvykio nė apie vieną iš tame pat aukšte gyvenančių žmonių negalvojo blogai. Tačiau vieną kartą, tuoj po vagystės, laiptų aikštelėje nutiko nedidelis, tačiau keistas incidentėlis. Pas Onutę atlėkė tų pačių kaimynų trisdešimtmetis, atskirai gyvenantis sūnus. Akys buvusios kažkokios keistos, didelės, o nuotaika įtartinai pakili. Vyras be užuolankų ėmė pasakoti, kad jis viską žinąs, kad jai padėsiąs.
- Nei aš jo klausiau, nei įtarinėjau, - prisimena žurnalistė. - Bet vyriškis tarsi jautė pareigą man kažin ką atskleisti. Jis susijaudinęs dėstė, kad "kalti tame pat name gyvenantys narkomanai". Ir išvardijo net kelis narkomanų butus, apie kuriuos anksčiau nė girdėti nebuvau girdėjusi. Juo labiau neįtariau. Man tada pasirodė keista, kad tas vyrukas tiek daug žino apie narkomanus. Ir jo būsena pasirodė labai keista. Pamaniau, kad jei jis pats - ne toks, tai ir nežinotų. "Einam, aš jus nuvesiu pas kaltuosius", - žadėjo kaimynų sūnus. Tačiau staiga pasirodę jo gimdytojai neleido baigti pokalbio ir, klausdami, ką jis čia nesąmones kalba, tempte nusitempė į savo namus.
Reikia pasakyti, kad O. Stankevičiūtė į tas kaimynų sūnaus kalbas iš pradžių didelio dėmesio neatkreipė. Lyg ir šmėstelėjusi mintis, jog vyriškis netyčia galėjo kažkam jos butą "užrodyti", papasakoti apie jo išplanavimą ir kitus panašius dalykus. Mat naktį "svečiavosi" tikrai gerai informuotas žmogus. Pirma, vagis buvo spėjęs vonioje uždegti šviesą, nors po remonto elektros jungikliai yra visiškai netradicinėje vietoje, pažemėj, ir jų taip paprastai apgraibomis nerasi. Antra, nusikaltėlis žinojo, jog penktadienio vakarais butas būna tuščias - Onutė vyksta nakvoti į sodą (tąsyk ji dėl tam tikrų priežasčių liko namie). Tačiau Onutei nė akimirkos nebuvo šovusi mintis kuo nors kaltinti savo padoriuosius kaimynus. Todėl, kai po įvykio ji sumanė dėl saugumo įstatyti antras laukujes duris, lyg niekur nieko pasibeldė į tų žmonių duris paprašyti jų pažįstamo meistro koordinačių.
-Duris atidarė kaimynė, - prisimena O. Stankevičiūtė, - ir pirmąsyk ją išvydau tarsi nesavą. Nespėjau pasiteirauti dėl meistro, o ji pradėjo: "Tik nemanykite! Mes nekalti!" Kai paaiškinau, jog nieko nekaltinu, kai išdėsčiau savo vizito tikslą, moteris ilgai, kažkaip susijaudinusi ieškojo meistro telefono. Neradusi pasakė, jog atneš vėliau. Ji elgėsi neatpažįstamai. Tačiau aš nesu įtari, ir todėl net ir tada nepagalvojau nieko blogo. Įtarimų atsirado šiek tiek vėliau.
Praėjus maždaug penkioms dienoms nuo įsilaužimo, tų pačių kaimynų sūnus buvo rastas negyvas. Tai įvyko netrukus po to, kai tik jis O. Stankevičiūtei prižadėjo viską atskleisti. Jauną trisdešimtmetį ir, regis, neturintį priežasčių mirti vyrą rado negyvą jo paties sodo namelyje. Jo lavonas aptiktas sėdintis ant kėdės. Oficiali mirties išvada - savižudybė. Artimieji Onutei sakė, jog "kažin ko išgėrė". Žurnalistei iki šiol ramybės neduoda mintis, kad tai galėjo būti narkomanų kerštas už tai, jog vyriškis prižadėjo juos išduoti.
