Gyvulių maras
Naktį iš tolo matyti besiplaikstančios aukštos oranžinės liepsnos. Esekse, vos trisdešimt kilometrų nuo Londono centro, nepaliaujamai liepsnoja trys milžiniški laužai. Vėjas kelio link pučia aitrius dūmus ir nepakeliamą degančių riebalų kvapą. Apdegę skeletai raitosi nuo karščio, matyti pajuodę ragai ir kanopos. Kilometrus nutįsusi plastikinė juosta aplink įkaitusius milžiniškus laužus nužymi saugumo ribas.
Galima pagalvoti, kad patekome į tuos laikus, kai Provanse siautėjo maras ir buvo deginami kalnai epidemijos aukų lavonų. Arba kad tai kraupus Viduramžių vaizdas, kai tas pats juodasis maras vertė miestų gyventojus tiesiog gatvių sankryžose ir aikštėse ant laužų deginti savo artimųjų kūnus. Tačiau dabar - 2001-ųjų pavasaris. Anglijos kaimuose pradėjo siautėti nauja maro forma - snukio ir nagų liga. Tai baisi liga, neįtikėtinu greičiu sklindanti kaimuose, nuo kurios apsisaugoti tėra vienintelis būdas - sistemingas užsikrėtusių gyvulių naikinimas.
Griaučiai styro ir genda po atviru dangumi...
Viskas prasidėjo vasario 21-ąją Sant Brendvudo skerdykloje, kai suglumę ir nustebę veterinarai paskerstiems gyvuliams nustatė snukio ir nagų ligą. Iškviesti baltachalačiai šerlokai holmsai iš Britanijos žemės ūkio ministerijos labai greitai nustatė pirmojo infekcijos židinio vietą. Ligoti gyvuliai buvo atvežti iš šalies šiaurės rytuose esančios Nortumberlando fermos netoli Škotijos.
Tiesą sakant, žodis "ferma" čia netinka, nes tai šlykšti, bjauri kloaka. Sunku patikėti, kad jos savininkai, du apkūnūs linksmuoliai broliai Vaugai, gali gyventi tokioje bjaurastyje. Jų fermą sudaro apgriuvę pastatai klampiame lauke Burnsaido kaimo pakraštyje. Būtent čia katastrofiškomis higienos sąlygomis jie augino ir penėjo šimtus kiaulių. Žemė persisunkusi atmatomis, po atviru dangumi pūva gyvulių griaučiai, spiečiai musių ir būriai varnų sotinasi dvėseliena...
Paliestos Anglija, Škotija ir Airija
Paaiškėja, kad broliai Vaugai kiekvieną dieną iš aplinkinių restoranų rinkdavo atliekas bei pamazgas ir jomis šerdavo savo gyvulius. Tai paprasta ir, atrodytų, įprasta. Tačiau šis metodas rizikingas.
- Pakanka, kad restorano savininkas pamaitintų savo klientus iš Lotynų Amerikos ar Azijos atvežta šia liga užkrėsta mėsa, ir virusas paklius į kiaulėms skirtą ėdalą, - aiškina veterinaras.
Tokio restorano klientai niekuo nerizikuoja, nes ši gyvulių liga žmogui nepavojinga. Ir priešingai - kuo gyvulių higienos sąlygos baisesnės, tuo užsikrėtusios kiaulės greičiau suserga.
Vyresnysis brolis, Robertas Vaugas, ginasi:
- Kai vasario viduryje vežiau kiaules į skerdyklą, nieko nenormalaus nepastebėjau.
Galbūt... Tačiau Burnsaido gyvulių supirkėjas, nepasinaudojęs vietine skerdykla, jas nuvežė už 300 kilometrų, į prie Sant Brendvudo esantį Eseksą. Šis labai lakus virusas kelionės metu pasklido ir apkrėtė kitus gyvulius...
Infekcijos židinių daugėjo. Nepraėjus nė penkiolikai dienų, 2001-ųjų kovo 1-ąją, Anglijoje ir Škotijoje buvo priskaičiuojama iki 27 tokių židinių. Airija taip pat paliesta. Tai reiškia, kad virusas peržengė šalies pakrantes skalaujančią jūrą! Visų užkrėstųjų fermų likimas vienodas: apsiavę ilgaauliais batais, apsirengę neperšlampamais rūbais, policininkai ir veterinarai aptveria gyvulių auginimo centrus geltona sanitarine juosta.
Dūmai tokie šlykštūs, kad neįmanoma kvėpuoti
Visur kabo įspėjimai: "Įeiti draudžiama", "Draudžiamas bet koks transportas". Keliai ir keliukai dezinfekuojami vandenyje ištirpinta soda. Batų padai, neperšlampami rūbai, automobiliai ir traktoriai apdorojami tuo pačiu dezinfekantu. Visos šios priemonės atrodo juokingai menkos kovojant su virusu, kuriam pakanka vėjo pūstelėjimo, kad jį nuneštų už dešimčių kilometrų!
Jau kuris laikas anglų kaimus apšviečia laužai, kurių dūmai tokie šlykštūs, kad tiesiog neįmanoma kvėpuoti. Tiek miestiečiai, tiek kaimiečiai siaubingai bijo ligos užkrato. Pirmieji, nepaisydami specialistų raminančių tvirtinimų, nedrįsta valgyti mėsos... Antrieji saugo savo gyvulius, nes žino, kad susirgus vienam, bus sunaikinti visi. Galima suprasti ir miestiečius. Visi žino, kad prireikė daugybės metų, kol buvo įsisąmoninta (priešingai mokslininkų tvirtinimams), kad galvijų kempinligė pavojinga žmogui...
Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Tonio Bleiro nurodymu buvo sukviesta kompetentingų žmonių grupė, kuri priėmė šiuos nutarimus:
- draudžiama į šalį įvežti bet kokius gyvulius;
- draudžiama medžioti;
- draudžiama vaikščioti pėsčiomis po kaimo apylinkes (bauda - iki 5 000 svarų sterlingų (maždaug 30 000 litų));
- draudžiami bet kokie sportiniai susibūrimai.
Daugybė mokyklų buvo uždaryta, o laiškanešiai nebekelia kojos į fermas. Kalbama net apie pavasarį numatytų rinkimų atidėjimą.
Snukio ir nagų liga neišgydoma
Vienas vienintelis skaičius parodo, kokį pavojų šis virusas kelia: serganti kiaulė per valandą iškvepia tiek virusų, kad gali apkrėsti 7 000 kitų gyvulių!
Ši liga paliečia kanopinius, karves, avis, ožkas, kiaules, laukinius gyvulius. Ir jokio pavojaus paukščiams, arkliams bei jiems giminingiems gyvūnams.
Liga perduodama kvėpuojant (virusai iškvepiami), taip pat per seiles, šlapimą, spermą, pieną ir mėsą. Virusas labai lakus, tad gali būti perneštas su avalyne, rūbais arba automobilio padangomis.
Nuo šios ligos nėra jokio vaisto. Būtina tučtuojau sunaikinti užsikrėtusius ir su jais drauge buvusius gyvulius. Kitus gyvulius kol kas palikti karantine, kol bus nugalėta epidemija.
50 000 į Prancūziją įvežtų avių bus sunaikintos
Panika apėmusi ir Anglijos kaimynę Prancūziją. Visiškai aišku, kad trisdešimt Lamanšo kilometrų, skiriančių Anglijos uolas nuo Prancūzijos pakrantės, - ne apsauga. Vėjo atneštas virusas gali užkrėsti Normandijoje ir Bretanėje besiganančias bandas.
Prancūzijos žemės ūkio ministras Žanas Glavanas pareiškė, kad imantis "prevencinių priemonių" bus sunaikinta 50 000 neseniai į Prancūziją įvežtų avių. Šerbūro ir Kale uostuose, priimančiuose laivus iš Didžiosios Britanijos, sistemingai dezinfekuojamos transporto priemonės ir atvykėlių padai. Numatytos ir tunelio po Lamanšu apsaugos priemonės.
Tačiau tai, matyt, nepadėjo. Snukio ir nagų liga Prancūzijoje jau pastebėta, susirūpinimas kilo ir Portugalijoje, kur vienoje fermoje dviejų karvių kūnuose aptikta šios ligos žymių. Šios karvės buvo atvežtos iš Olandijos. Dar daugiau. Liga išėjo ir už Europos ribų. Pranešama, kad Jungtiniuose Arabų Emyratuose buvo paskersti keli užsikrėtę galvijai. Prieš tai apie užsikrėtusius galvijus buvo pranešta ir iš Saudo Arabijos, keli snukio ir nagų ligos paplitimo atvejai nustatyti ir tolimojoje Argentinoje. Šiai šaliai tai ypač skaudus smūgis, nes Argentina pasaulyje yra penkta pagal dydį mėsos eksportuotoja. Dar taip neseniai šioje šalyje buvo džiūgaujama, kad galvijai neserga kempinlige ir kad juos pirks kitos šalys, bet dabar ir čia bus įvestas karantinas.
Žodžiu, pradžioje tik Europą šiurpinusios pavojingos ligos atvejų užregistruota ir Afrikoje, ir Artimuosiuose Rytuose, ir Pietų Amerikoje, ir Azijoje.
- Tiesą sakant, kaip tik taip aš įsivaizduoju Apokalipsės pradžią, - pasakė vienas Britanijos gyvulių augintojas, kurio visi gyvuliai ką tik buvo sunaikinti.
Snukio ir nagų maras, užgriuvęs tuojau po galvijų kempinligės, rodo tragišką 2001-ųjų pradžią.
Lietuva - ne išimtis
Snukio ir nagų ligų epidemija kartkartėm pasiekia ir Lietuvą. Veterinarijos specialistai baiminasi, kad šis O tipo virusas, siautėjantis Europoje, pasieks ir mūsų šalį. Ypač dabar, kai sienos į visą pasaulį atviros. Protrūkis gali būti po Velykų. Šventėms iš įvairių šalių sugrįžę legalūs ir nelegalūs emigrantai parveš ligą. Virusas į Lietuvą iš kaimyninės Lenkijos gali patekti ir oru. Sovietmečiu ši užkrečiama liga mūsų šalį pasiekdavo iš Rytų. Siekiant apsisaugoti buvo uždaromos sienos, gyvuliai skiepijami. Ir dabar dar žemės ūkio darbuotojai prisimena, kad būdavo ir gudraujama - norint, kad mėsos neišvežtų į "plačiąją tėvynę", Lietuvoje būdavo skelbiama snukio ir nagų ligos epidemija.
