Daina PAŠTUOLIENĖ
Vakar Kauno apygardos prokuratūroje įvyko Kauno apygardos ir apylinkių prokuratūrų vadovų pasitarimas. Buvo aptartos generalinio prokuroro 2001 metų birželio 8 dienos įsakymo "Dėl prokurorinės kontrolės užtikrinant sulaikytų ir suimtų asmenų apsaugą nuo kankinimo ar kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo" vykdymo problemos. Kalbėta, kad apie 80 procentų sulaikytų ar suimtų asmenų skundų dėl smurto nepasitvirtina, tačiau tokių atvejų pasitaiko. Smurtą prieš sulaikytus ar suimtus asmenis dažniausiai vartoja ne areštinės, o kitų tarnybų pareigūnai. Neteisėtus pareigūnų veiksmus įrodyti sudėtinga, nes galimybių, kad po kiekvienos apklausos suimtąjį apžiūrėtų medikai, turi ne visos areštinės. Pasitaiko, kad kalintys asmenys susižaloja patys, o skunduose nurodo, kad prieš juos smurtaujama. Dar kalbėta, kad ne visada užtikrinama sulaikytųjų teisė apie sulaikymą pranešti artimiesiems. Pasak prokurorų, ši teisė turėtų būti įteisinta ne tik vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintoje instrukcijoje, bet ir norminiais aktais.
Pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo daug rašoma apie savarankiškai į laisvę išeinančius agresyviai nusiteikusius psichinius ligonius. Pasak prokurorų, ši problema išties egzistuoja. Iš sustiprinto stebėjimo psichiatrinių ligoninių į bendrojo stebėjimo sąlygas (kur vienintelė apsauga - durys be rankenų) perkelti ligoniai be didelių pastangų gali patekti į laisvę. Tiriant konkrečias bylas pastebėta, kad sulaikyti įtariamieji, siekdami išvengti teismo, ima simuliuoti psichinę ligą. Todėl bylos yra sustabdomos, skiriamos teismo medicinos ekspertizės, kurios kartais užsitęsia po keletą metų ar net kol sueina senaties terminas. Prokurorai, siekdami atlikti išsamesnę tokio pobūdžio sustabdytų baudžiamųjų bylų analizę, nusprendė peržiūrėti visas nuo 1999 metų dėl kaltinamųjų psichinės ligos sustabdytas baudžiamąsias bylas.
