Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Vilnietės Eugenijos Guogienės rankose - storas segtuvas dokumentų. Jie pamažu kaupėsi vienuolika metų. Tiek, kiek truko aiškinimaisi ir susirašinėjimas su teisėsaugos institucijomis, tyrusiomis (ar prižiūrėjusiomis tyrimą), kas 1990 metų balandžio 9-osios vakarą nužudė Guogų dukterį Egintą (23 m.). Ir nors tyčine žmogžudyste sunkinančiomis aplinkybėmis kaltinamo Henriko Jankovskio baudžiamoji byla galų gale pasiekė Vilniaus apygardos teismą, dukters netekusi E. Guogienė dar negali tvirtai teigti ir pasidžiaugti, jog teisingumas pagaliau triumfavo. Mat vieną kartą jau teko skaudžiai nusivilti - kai 1991 metų vasarį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (teisėjavo Stasys Šedbaras, jam talkino du ne teisinį išsilavinimą turėję tarėjai) H. Jankovskį išteisino.
Sužadėtiniu nusivylė
Eginta Guogaitė buvo vyresnysis Eugenijos ir Vlado Guogų vaikas. Tuometinė Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto penktakursė jau buvo gavusi paskyrimą dirbti universitete. Niekada neslapukavusi dukra motinai prasitarė susipažinusi su šešeriais metais vyresniu Henriku Jankovskiu, studijavusiu mediciną, tačiau dirbusiu prie universiteto veikusiame Jaunimo ir studentų turizmo centre.
Eginta motinai ne kartą užsiminė, kad jos draugas Henrikas - labai įdomus žmogus, sugebantis aplinkiniams padaryti didelį įspūdį. Eginta nuo mažens buvo labai protinga ir savarankiška mergaitė, todėl tėvams net nekilo abejonių, kad dukros susidaryta nuomonė apie draugą gali būti klaidinga.
Ilgai nedelsę Eginta ir Henrikas padavė pareiškimus tuoktis (vestuvių data buvo paskirta 1990 metų balandžio 14-oji). Tą patį vakarą Egintos sužadėtinį pirmą kartą pamatė jos tėvai.
- Pirmas įspūdis buvo labai nekoks, - dabar prisimena Eugenija Guogienė. - Atkreipiau dėmesį į šokinėjančias, neramias Henriko akis ir drebančias rankas.
Pasak Eugenijos Guogienės, ją ir jos vyrą labai nemaloniai nuteikė būsimo žento noras pasirodyti už kitus gudresniu - jis be perstojo gyrėsi, kaip apgaunąs valdžią, apeinąs įstatymus. Žodžiu, Guogams Henrikas pasirodė įtartinas, nepatikimas tipas. Tačiau visuomet protingus sprendimus priimdavusios dukters pasirinkimo tėvai negalėjo negerbti.
Beje, pas ką vėliau Eginta su Henriku bepasirodė, ką supažindino su būsimuoju vyru, jis niekam nepatiko...
Kuo mažiau laiko liko iki Egintos vestuvių, tuo, motinos žodžiais, dukra darėsi liūdnesnė ir paslaptingesnė. Namiškiai jau planavo, kokį kraitį dukrelei suruoš, ką pirks vestuvių puotai. Ir štai vieną vasario pabaigos vakarą, iki pokylio likus vos porai mėnesių, Eginta užsiminė, kad vestuvių nebus. Kodėl - daug neaiškino. Lakoniškai prasitarė sužadėtiniu nusivylusi ir norinti šiek tiek pagalvoti... Tėvai be galo nudžiugo.
Išsirinko uodegą
Tačiau Egintos ir Henriko draugystė nenutrūko. Tėvai dukterį gan dažnai rasdavo užsidariusią kambaryje ir kažką įtemptai mąstančią, svarstančią. Susirūpinusiems namiškiams Eginta pareikšdavo turinti daug ką apgalvoti, kad vėliau nereikėtų graužtis. Mat Eginta sužinojo, jog Henrikas - išsiskyręs, jo buvusi žmona augina dukterį; išgirdo ir apie tai, kad jos sužadėtinis susitikinėjąs su kita mergina. Tačiau visa tai, pasirodo, buvo tik "pumpurėliai" - netrukus Egintą pasiekė kur kas baisesni atsiliepimai apie mylimąjį...
Tad išties turėjusi apie daug ką pagalvoti mergina motinai sykį atvirai pasiguodė: "Man atrodo, kad iš veršienos dubens išsirinkau uodegą..." Tačiau meilė lieka meile - Eginta Henriko taip ir neatstūmė...
Rasta pasmaugta ir subadyta
Tą rytą Egintos motina labai skubėjo į darbą, tad su iš patalo pakilusia dukra persimetė vos keliais žodžiais.
Visą dieną Eugenija Guogienė jautėsi lyg nesava - kamavo neramios mintys, kad nebuvo kada su prislėgta dukterimi atvirai pasišnekėti. Manė, kad šią klaidą būtinai ištaisys vakare.
Tačiau Eginta namuose tąvakar nepasirodė. Motina dar labiau išsigando rytą išvydusi tuščią dukters lovą. Keistos nuojautos kamuojama moteris nuvyko į darbą ir sužinojo, kad jos jau teiravęsi iš prokuratūros. Tuometinis miesto apylinkės prokuratūros tardytojas K. Betingis Eugenijai pranešė, kad jos dukra sužadėtinio bute rasta pasmaugta ir subadyta.
Buvęs Egintos sužadėtinis Henrikas Jankovskis tuomet pareigūnams paaiškino: vakare iš buto buvo trumpam išėjęs susitikti su pažįstamu vaikinuku, o grįžęs po keliolikos minučių radęs Egintą žiauriai sumuštą ir subadytą!
Paklaustas, kodėl apie netikėtą Egintos žūtį tą patį vakarą nepranešęs jos tėvams, H. Jankovskis pareiškė skambinęs jiems telefonu, tačiau niekas nepakėlęs ragelio (pasak E. Guogienės, tai grynas melas - tokiu laiku visa šeima buvo namuose).
H. Jankovskio papasakota versija prokurorams pasirodė melaginga. Vyriškis buvo suimtas, jam pareikštas kaltinimas dėl tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis.
Išteisino
1991 metų vasario 1 dieną LTSR Aukščiausiojo Teismo teisėjas S. Šedbaras paskelbė išteisinamąjį nuosprendį ir H. Jankovskį paleido teismo salėje. Išteisinimo motyvas lakoniškas - neįrodyta, kad savo kaltės nepripažįstantis teisiamasis tikrai nužudė Egintą Guogaitę.
Aukščiausiojo Teismo nutartis, kaip buvo paskelbta, galutinė ir neskundžiama. Ta pačia teismo nutartimi buvo priimtas sprendimas kai kuriuos bylos įkalčius sunaikinti, kai kuriuos grąžinti išteisintajam ar nukentėjusiajai pusei. Praeidamas pro šalį pakelta galva H. Jankovskis Guogams užsiminė dėsiąs visas pastangas ir anksčiau ar vėliau būtinai surasiąs Egintos žudiką...
Po kurio laiko Eugenija Guogienė sužinojo, jog S. Šedbaro priimtą nutartį apskundė generalinis prokuroras (buvo prašoma H. Jankovskio atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį panaikinti, o bylą grąžinti tardymui papildyti). Tačiau ir AT plenumas, ir AT prezidiumas prokuratūros skundą atmetė.
Beje, Aukščiausiojo Teismo teisėjo S. Šedbaro sprendimu H. Jankovskis tąsyk buvo išteisintas ir dėl viename Varėnos bute pareikštų, prokuratūros nuomone, realių grasinimų nužudyti savo buvusią žmoną Eloną, tačiau generalinis prokuroras šio epizodo skunde nelietė.
Motina negalėjo tylėti
Eugenija Guogienė niekaip negalėjo susitaikyti su žiauria realybe, jog niekam nieko blogo nepadariusi dukra - kapuose, o jos žudikas vaikšto laisvėje. Nors ir suprasdama, kad bet kokie pareiškimai ar prašymai iš naujo kelti šį klausimą yra pavėluoti, E. Guogienė sau pasižadėjo nenurimti tol, kol nebus viskas išaiškinta iki galo.
E. Guogienės pasirašyti laiškai pasiekė generalinį prokurorą, Aukščiausiojo Teismo pirmininką, teisingumo ir vidaus reikalų ministrus.
Motinos atkaklumas nugalėjo! Tačiau tam prireikė ištiso dešimtmečio. Didžiulių pastangų dėka gavusi galimybę perskaityti visus šešis Generalinės prokuratūros archyve dulkančios H. Jankovskio baudžiamosios bylos tomus, E. Guogienė aptiko tai, į ką, išeitų, neatkreipė dėmesio bylą nagrinėjęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas. Motinai užkliuvo byloje esantys duomenys apie bylos tyrimui talkinusių pareigūnų gautą operatyvinę informaciją.
Bylą atnaujino
1999 metų gruodžio mėnesį Lietuvos generalinę prokuratūrą pasiekė dar vienas E. Guogienės skundas. Tame skunde ji prašė tardymą atnaujinti ir detaliai išsiaiškinti anksčiau netirtas dukters nužudymo aplinkybes.
Procesas prasidėjo iš naujo. Pakako poros savaičių, ir buvo nustatytas asmuo, po Egintos Guogaitės nužudymo atvirai kalbėjęsis su H. Jankovskiu. Įslaptintas liudytojas pareigūnams patvirtino, esą geras pažįstamas H. Jankovskis pasakojęs, kad tą vakarą Eginta jį užklupusi besileidžiantį narkotikus ir pareiškusi už narkomano netekėsianti, apie tai pasakysianti ir savo tėvams. Liudytojo teigimu, H. Jankovskis tuo laiku dirbo turizmo agentūroje ir buvo susiruošęs dokumentus vykti į užsienį, tad jei būtų išplaukę viešumon, jog jis - narkomanas, kelionė galėjo žlugti. Henrikas sakėsi trenkęs Egintai per veidą, o kai ši pradėjusi garsiai klykti, įniršęs dar labiau ir pradėjęs smaugti. Kai atsipeikėjęs, Eginta gulėjusi kambaryje subadyta ir kraujuojanti. Įslaptintas liudytojas prisiminė ir tai, jog H. Jankovskis jam gyrėsi susikūręs gerą alibį.
Atsižvelgdama į šias ir kai kurias kitas nepakankamai išsamiai išnagrinėtas bylos aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija praėjusių metų balandžio 24 dieną priėmė nutartį prieš dešimtmetį paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį H. Jankovskio atžvilgiu panaikinti, bylą atnaujinti ir perduoti į miesto apylinkės prokuratūrą tirti iš naujo.
Teisiamojo likimas - vėl teisėjų rankose
Prokuratūra H. Jankovskio baudžiamąją bylą jau perdavė Vilniaus apygardos teismui. Kaip ir anuomet, teisiamasis savo kaltę dėl Egintos žūties neigia (su "Akistatos" korespondente H. Jankovskis kalbėtis atsisakė).
Kaltinimą palaikančio Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro D. Baraniūno balse entuziazmo mažai: jei kaltinimą H. Jankovskiui teismas perkvalifikuos iš 105 straipsnio 6 punkto (pagal to meto redakciją - tyčinis nužudymas itin žiauriai; už tokį nusikaltimą buvo numatoma net mirties bausmė) į 104 straipsnį (tyčinis nužudymas be sunkinančių aplinkybių), nuteistasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebus, nes jau galioja apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis - nuo nusikaltimo praėję dešimt metų; jei H. Jankovskis bus pripažintas esąs kaltas pagal LR BK 105 straipsnį, senaties termino pasibaigimo klausimą spręs teisėjų kolegija. Vadinasi, beveik nelieka šansų, kad kaltu teismo pripažintas H. Jankovskis būtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme.
Guogams tai ir nėra svarbiausia. Jie netrokšta keršto - tik siekia teisingumo. Beje, jau gerokai pašvinkusio. Mat nuosprendis žudikui, E. Guogienės įsitikinimu, turėjo būti paskelbtas ne po keliolikos metų, kaip dabar, o dar 1991-aisiais.
