Irena ZUBRICKIENĖ
Kazlų Rūdos miesto (Marijampolės apskritis) gyventojas Rolandas Gelgota viename Atgimimo gatvėje esančių garažų aptiko savo žmonos Rasos Gelgotienės (37 m.) lavoną. Toks pat likimas buvo ištikęs ir kartu su ja lengvajame automobilyje "VW Passat" buvusį jos kelių pastarųjų mėnesių draugą Algimantą Raulynaitį (44 m.). Pirminiais duomenimis, abu nelaimėliai mirė apsinuodiję mašinos išmetamosiomis dujomis.
Pašlijus santykiams Rasos ir Rolando Gelgotų šeimoje, dėvėtų drabužių prekyba užsiėmusi moteris ketino išsaugoti savo automobilį, kuriuo važinėdavo prekiaudama po kaimus, todėl, slapstydamasi nuo vyro, išsinuomojo garažą. Pastarąją savaitę Rasa artimiesiems visai nesirodė - nesidomėjo nei namais, nei dviem mažamečiais vaikais. Susirūpinęs, kur prapuolė laisvą gyvenimą pamėgusi žmona, vyras pirmiausia išsiaiškino, kas yra Rasos nuomojamo garažo savininkas. Su juo atėjo iki garažo, tačiau patalpa buvo užkabinta iš vidaus. Tuomet R. Gelgota kreipėsi pagalbos į policiją. Grupelė vyrų tapo kraupaus vaizdo liudininkais: abu automobilyje sėdėję žmonės buvo negyvi, o tušti buteliai ir maisto likučiai išdavė čia juos lankiusis ir vaišindavusis turbūt ne vieną kartą. Pareigūnai "Akistatai" sakė, kad automobilis buvo užgesęs, tačiau raktelio padėtis jo užvedimo spynelėje liudijo, jog nelaimėliai mašiną buvo įjungę - turbūt šildėsi. Akivaizdu, kad variklis dirbo tol, kol baigėsi benzinas, o žmonės, matyt, užsnūdę mirtinai apsinuodijo. Spėjama, kad Rasos ir Algimanto pasimatymą garaže mirtis buvo sustabdžiusi prieš kelias dienas.
Atskirai pašarvoti R. Gelgotienė ir A. Raulynaitis buvo laidojami tą pačią dieną. Algimanto laidotuves organizavusi jo sesuo Laima Stankevičienė buvo labai sutrikusi - ji neteko ir vyriausio brolio, ir draugės. Pasak Laimos, Algimanto ir Rasos pažintis artimesne jųdviejų draugyste tapo praėjusių metų pabaigoje, kai brolis rugsėjo mėnesį sugrįžo iš įkalinimo įstaigos. Dvi oficialias žmonas ir sugyventinę iki tol turėjęs vyriškis, su jomis sugyvenęs penkis keturiolikos - dvidešimt vienerių metų vaikus, nebuvo patenkintas, anot paties, nenusisekusiu gyvenimu ir naujai santuokai nesiruošė, tačiau turėti artimą draugę visada norėjo. Ja pamažu ir tapo netoliese gyvenusi Rasa, neretai užsukdavusi pas Algimanto seserį. Iš pradžių juodu siejo tik prekybos reikalai. Algimantas gyveno pas savo motiną, neturėjo nuolatinio darbo, registravosi Darbo biržoje, todėl pradėjo kartu su Rasa važinėti po kaimus ir pardavinėti prekes. Savo sesers paklaustas, kaip ketina gyventi toliau, Algimantas jai sakydavo planuojąs važiuoti į Vokietiją ir ten padirbėti.
Pastebėję, kad Algimantas ir Rasa vis dažniau ieško vienas kito draugijos, abiejų artimieji nebuvo tuo patenkinti. Pasak Laimos Stankevičienės, vieni baiminosi, kad iširs du vaikučius turinti šeima, kiti - kad buvęs kalinys tik dar labiau pablogins Rasos gyvenimą. Šią moterį pažinojusiųjų teigimu, rimtoje šeimoje užaugusi Rasa pastaruoju metu vis dažniau išgerdavo, nuklysdavo nuo savo šeimos ir nekreipdavo dėmesio į artimųjų pastangas ją sustabdyti. Draugiškai patarus gydytis nuo alkoholio, ji tvirtindavo nesanti nuo jo priklausoma. Rasą mokiusių pedagogų teigimu, ji buvo labai tvarkinga, gabi, bohemiškos sielos mokinė - baigusi mokyklą, ar ne septynis kartus kantriai stojo į Dailės institutą, bet taip ir neįgyvendino savo svajonės. Tolimesnio gyvenimo rutina moterį tarsi varžė, pamažu rideno žemyn. Ir Algimanto, ir Rasos artimieji, pastaruoju metu bandę apeliuoti į jų sąžinę, tesulaukdavo patarimo nesikišti - esą patys yra suaugę žmonės. Šiomis dienomis Marijampolės apylinkės teisme turėjo būti nagrinėjama Rasos ir Rolando Gelgotų skyrybų byla. Tai itin skaudžiai išgyveno aštuonerių ir vienuolikos metų jų vaikai - prieš mėnesį vienam jų, apsinuodijusiam medikamentais, net buvo prireikę ligoninės Reanimacijos skyriaus medikų rimtos pagalbos.
A. Raulynaičio artimieji taip pat patyrę ne vieną likimo smūgį. Penkis vaikus pagimdžiusi jo motina dabar palaidojo jau antrą sūnų - beveik prieš devynerius metus gaisre, kilusiame ūkiniame pastate, sudegė jos jaunėlis Valdas, tuomet tebuvęs septynerių metukų. Nepaaiškinamas likimo ženklas: ir pirmagimis Algimantas, ir antroje santuokoje gimęs pagrandukas, abu dabar jau žuvę broliai, buvo gimę vasario 5 dieną. Kartu su Valduku tuokart sudegė ir vos pora metų vyresnis jo sesers Laimos sūnus Tadas. Buvo nustatyta, kad bendraamžiai dėdė ir sūnėnas patys prisišaukė nelaimę, neatsargiai elgdamiesi su degtukais. Dar po kelių metų tragiška mirtis ištiko ir Laimos Stankevičienės vyrą.
Nors suaugusieji gerai žino, kokį pavojų žmogaus organizmui kelia uždaroje, nevėdinamoje patalpoje įjungtu varikliu palikta mašina, mirtinų nelaimių nepavyksta išvengti. Panaši tragedija, kai automobilio išmetamosiomis dujomis mirtinai apsinuodijo taip pat pasimatyti susitikusi porelė, Marijampolėje užfiksuota ir prieš puspenktų metų.
