Pasibaigus "žaliųjų lagaminėlių" akcijai, liko prisiminimai, leidžiantys pažvelgti į Lietuvos gyventojus iš šalies. Gal Statistikos departamentas surašymo lapuose egzistuojančius klausimus laikė valstybinės svarbos paslaptimi, kad tik gyventojai jų nesužinotų iš anksto? Kyla visokių minčių, kai Statistikos departamentas gyventojų surašymui ruošiasi keletą metų, o užmiršta apie tai informuoti pačius žmones per spaudą ar televiziją. Informaciniai lapeliai galėjo pasiekti kiekvieną būstą iki surašymo pradžios. Juk visi žinome, kad pavėluota informacija neefektyvi. Užtat vasario mėnesį suskubta pranešti apie numatomą 780 litų atlyginimą surašinėtojams, nors balandį sutartys kažkodėl pasirašytos už 735 litų atlyginimą. Pagrindiniais informatoriais surašinėtojai tapo balandžio 2-5 dienomis. Daugelis žmonių nežinojo, kur bus po savaitės, ir pageidavo pateikti duomenis tuoj pat. Surašinėtojai turėjo atsiprašinėti, nes neturėjo surašymo lapų, duomenų užrašyti negalėjo. Užtat po balandžio 13 dienos buvo tempiama surašymo guma iki pat balandžio 20 dienos. Negi buvo sunku numatyti, kad šv. Velykų šventės būna pavasarį ir žmonės išvažiuoja? Darbą būtų palengvinęs surašymas jau nuo balandžio 2 dienos. Kyla klausimas, kaip valstybė ruošiasi pagerinti gyvenimo sąlygas, užimtumą ir kokių reformų galima tikėtis socialinėje sferoje ar mažinant bedarbystę, sužinojus, kada žmogus pirmą kartą tuokėsi, o dabar gyvena gal su n-tuoju sugyventiniu. Vyresni žmonės kompleksuoja dėl sugyventinių statuso ir paaiškina, kad draugas ar sesuo ėjo arba šiaip pažįstamas gyvena tame pačiame bute. Moterys dažnai su pykčio ašaromis į klausimą apie gimusius gyvus vaikus klausia: "Kodėl klausi apie vaikus, tai gal nori sužinoti, kiek abortų dariausi?" "Dievaži, aš nieko nenoriu sužinoti", - tenka aiškintis ir atsiprašinėti už jai skaudžius klausimus. Negi nebuvo galima klausimus formuluoti delikačiai? Valstybės institucijoms rūpi, kada pirmą kartą gimdė 1912 metais gimusi senutė, ir visai valstybei nesvarbu, kad močiutė jau palaidojo savo pirmagimį, o pati dabar glaudžiasi pas svetimus geradarius ir kad 263 litų pensijos nepakanka vaistams ir sauskelnėms, kad meldžia Dievo lengvos mirties. Priekaištaujama, kad sumažėjo gyventojų skaičius, kad tiksliai nenurodomas užsiėmimas ir pragyvenimo šaltiniai. Aiškinama, kad duomenys konfidencialūs. Ne dabar tai reikia aiškinti. Tai reikėjo padaryti likus mėnesiui iki surašymo pradžios. Kai apie duomenų slaptumą ir apibendrinimą bandžiau aiškinti vienam gyventojui, jis man tiesiai į akis žiūrėdamas pareiškė: "Atsimenat, Vagnorius per televiziją anuomet "putojo" apie indėlius? Ar jūs savo gavote?" Kadangi mūsuose darbo nėra, daug žmonių legaliai ir nelegaliai važinėja po pasaulį, ieškodami pragyvenimo šaltinio. Kas juos surašė? Jie liko neįtraukti į sąrašus, nes šeimos nariai bijojo pasakyti apie išvykusiuosius užsienin, kad nepakenktų. Sunkiausiai sekėsi surašinėtojams rasti tinkamus žodžius bandant prakalbinti vietinės reikšmės "žvaigždes", bandančias įšokti į sostinės žvaigždžių kelnes. Tokie "žvaigždžių ligoniai" ne informacijos stokoja, jei už ramybės drumstimą ir laiko gaišinimą grasina "Be tabu" filmavimo grupe ir dar dievai žino kuo. Gerai, kad tokių žiežirbų nedaug. Statistikos departamento išleistas vadovėlis tikrai naudingas ir išsamus, pradedant gyvenamojo kambario apibrėžimu ir baigiant lapų pildymo pavyzdžiais, bet psichologo patarimai skirti tik bendravimui su pasiruošusiais, gerai informuotais ir geranoriškai nusiteikusiais gyventojais. Kai tenka apklausą atlikti pustamsiame prieškambaryje šeimininko ir jo šuns užspeistam kampe, stovint ant vienos kojos, psichologo patarimai bejėgiai.
I. Martinaitienė
