Kartą gyveno jaunas, gražus ir ambicingas Gaidelis. Ne vienas gyveno. Turėjo jis gražią Vištytę ir porą šaunių viščiukų. Gyveno jie gražiame pasakų namelyje, pasakiškoje vietoje ant kalno. Visko turėjo į valias. Netrūko jiems nieko - nei grūdo, nei slieko! Šitas Gaidelis mokėjo gražiai giedoti ir aukštai skraidyti. Tačiau Gaidelis jautė, kad jo gyvenime kažko vis dar trūksta... Norėjosi Gaideliui ko nors maštabiškai plataus, visa apimančio... Ir suprato Gaidelis, kad reikia išbandyti jėgas politikoje ir valdžioje. Tą jo norą pastebėjo senas patyręs Ožys, kuris valdė vieno plataus kiemo Seimą. Pakvietė jis Gaidelį į savo partiją ir pasiūlė vadovauti kiemo Vištidei. Vištidė buvo didelė, moderni ir šiuolaikiška. Be to, kaip ir visas kiemas, pertvarkoma pagal Europos standartus. Gaidelis sutiko. Nors Vištidėje buvo įvairių gražiaplunksnių paukščių, Gaidelis ją papildė atsivestomis aukštos prabos vištytėmis patarėjomis ir ambicingais draugeliais gaidukais. Aukštos prabos vištytės patarėjos turėjo rūpintis šaunia Gaidelio išvaizda ir jo reitingais. Kūrė jo įvaizdį, stengėsi, kad jo plunksnelės šviestų visomis vaivorykštės spalvomis. Užšokęs ant pačios aukščiausios laktos Vištidėje ir pajutęs valdžios skonį, mūsų Gaidelis suplasnojo sparnais ir užgiedojo nuostabiu melodingu balsu. Visas kiemas klausėsi nuščiuvęs!
Bet vieną dieną kiemo Seimo Ožys pasikvietė Gaidelį į savo gardą ir pareiškė, kad norėdamas parodyti visišką ištikimybę Ožiui ir jo partijai, Gaidelis turi atsigerti iš Ožio pėdos. Pasižiūrėjo Gaidelis į Ožio pėdas, pripildytas skysčio, panašaus į naftą, nusispjovė ir pasakė, kad negers! Po to pradėjo triukšmingai kudakuoti savo šauniu balsu ant viso kiemo, viešai... Dar jo aukščiausios prabos vištytė patarėja pasakė, kad atsigėręs iš Ožio pėdos, jis pats taptų atpirkimo ožiu! Už tai Ožys labai supyko ant Gaidelio, atstatė ragus ir išvijo iš savo partijos. Teko atsisakyti Gaideliui ir aukščiausios laktos Vištidėje. Surinko Gaidelis savo aukštos prabos vištytes patarėjas ir šauniuosius gaidukus, trenkė Vištidės durimis ir išėjo...
Netoli nuėjo. Visi buvo maloniai pakviesti į Kalakuto partiją. Pats Kalakutas atidavė partijos vadovo postą Gaideliui. Vesk, sako, pirmyn! Tuo metu kiemo įvykiai ėmė klostytis ne Ožio ir jo partijos naudai. Kiemo gyventojams jau buvo atsibodęs Ožio vadovavimas kiemo Seimui. Pagal demokratinius kiemo įstatymus įvykusiuose rinkimuose Kalakuto partija, vadovaujama Gaidelio, kartu su Naująja Avino partija, sukurta prieš pat rinkimus, surinko daugiau balsų ir rinkimus laimėjo. Tiesa, vos nepakišo kojos susijungusios prieš rinkimus į koaliciją Arklio, Asilo ir Karvės partijos. Bet jos nepatiko pačiam kiemo šeimininkui - Senajam Antinui Donaldui. Jis liepė Gaideliui Seimą ir Vištidę pasidalyti su Naujuoju Avinu ir jo partija. Gaidelis sudarė valdžios koaliciją. Pats ėmė vėl vadovauti Vištidei, o kiemo Seimui vadovauti paliko Naująjį Aviną. Arklio, Asilo ir Karvės partijų priešrinkiminė koalicija iširo. Gaidelis vėl tapo išsvajotos Vištidės vadu! Vėl viskas vyko kaip ir pirmąjį kartą atėjus į Vištidę. Aukštos prabos vištytės patarėjos rūpinosi Gaideliu ir patarinėjo, kaip įspūdingai žingsniuoti viso kiemo akivaizdoje, kada ir ką laikas giedoti...
Tačiau klastingieji Arklio ir Asilo partijų veikėjai nepaliko Gaidelio ramybėje. Ėmė regzti prieš jį sąmokslą. Pradžioje ėmė organizuoti įvairias intrigas tarp Gaidelio bei Naujojo Avino ir šitaip ardyti ir taip nestiprią jų draugystės koaliciją. Maža to, Arklio ir Asilo partijos susijungė į vieną - Mulų partiją! Jai vadovauti pasikvietė senąjį gerąjį Mulą. Jis gerai pažinojo visus klaidžius kelius ir klystkelius, vedančius į valdžią. Ne vieną kartą jais buvo klajojęs! Jam padedant ir buvo pradėta daužyti Gaidelio ir Naujojo Avino susitarimų tvirtovė. Po slaptų derybų Svetimame kieme senasis Mulas ir Naujasis Avinas susitarė, kad reikia Gaidelį iš Vištidės išvyti. Paskelbė apie jų sukurtą kitą partijų koaliciją. Su tuo teko sutikti ir pačiam kiemo šeimininkui - Senajam Antinui Donaldui! Gaideliui teko užleisti vietą Vištidėje Senajam Mului... Šis išvaikė jam nepatikusius Vištidės gyventojus ir joje sau bei savo draugams įsirengė erdvų gardą. Tuo tarpu Gaideliui už nesugebėjimą išlikti valdžioje ėmė reikšti pretenzijas Kalakuto partijos veikėjai. Nepatiko jiems Gaidelio vadovavimas partijai. Pagal visas partines taisykles buvo surengta Gaidelio ir Kalakuto dvikova, kurią, savaime aišku, laimėjo Kalakutas. Tokiu būdu jis vėl ėmė vadovauti savo partijai. Gaidelį tik pavaduotoju paliko. Tai giliai žeidė ambicingo Gaidelio širdį...
Ką galvoja veikti Gaidelis toliau, galima tik spėlioti. Truputį paliūdėjęs ir atsigavęs po patirtų nesėkmių, jis, aišku, pradės vėl žvalgytis tolesnių horizontų ir aukštesnių laktų! Jis gali kartu su savo palydovėmis ir palydovais palikti Kalakuto partiją. Kur eis? Gal į Baltojo Žąsino partiją? Ši partija visą laiką sukinėjasi kiemo centre ir kiemui nieko gero nepadarė. Gal sugebės Gaidelis pasinaudoti ta nesutepta balta partijos spalva? Gal tai ir bus jo atsparos taškas naujam skrydžiui? Kilti yra kur, o valdžios troškimo varomoji jėga labai didelė! Gaidelis - skrydžių ir viražų meistras! Žiūrėk, ims ir užgiedos Gaidelis ant viso kiemo, nutūpęs ant aukščiausių rūmų stogo! Ir praneš Gaidelis, kad jis pakeičia iš už jūrų marių atkeliavusį Senąjį Antiną Donaldą - patį kiemo šeimininką! Tai būtų graži šios pasakos-nepasakos pabaiga... Palaukim, laikas parodys!
Antanas ŠIMBEREVIČIUS
