Seimo narys socialdemokratas Mykolas Pronckus kreipėsi į generalinį prokurorą Antaną Klimavičių, prašydamas patraukti atsakomybėn šeštadienį (01.25) Vilniuje prie Mokslų akademijos surengto piketo organizatorius bei įvertinti Vilniaus policijos vadovų atsakomybę neužtikrinant tvarkos.
Keli šimtai protestuotojų šeštadienį sutrikdė prieštaringai vertinamo ilgamečio Lietuvos komunistų partijos vadovo Antano Sniečkaus gimimo metinėms skirtą konferenciją Vilniuje "Tauta, epocha, asmenybė".
Prie Mokslų akademijos šeštadienio rytą susirinko apie 300 protestuotojų, kurių daugumą sudarė buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai.
Laikydami plakatus, skelbiančius, kad "A. Sniečkus - tautos budelis Nr. 1", konferencijos dalyvius jie pasitiko šūksniais "gėda" ir kai kuriuos apstumdė.
M. Pronckus savo pareiškime generaliniam prokurorui taip pat teigia nukentėjęs nuo piketuotojų.
"Mėgindamas pro šiuos žmones prasibrauti, buvau įžeidinėjamas, kumščiuojamas, spardomas, man nuo galvos buvo numušta ir sumindyta kepurė, sudraskyti kailiniai", - rašo generaliniam prokurorui Seimo narys.
Pasak M. Pronckaus, prie Mokslų akademijos budėjęs policijos pareigūnai buvo bejėgiai užtikrinti tvarką.
Seimo nario nuomone, piketo organizatoriai pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą Seimo narių neliečiamumo principą, taip pat piliečių teisę "turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti".
Nemažai politikų pasmerkė Mokslų akademijos, Antrojo pasaulinio karo dalyvių komiteto ir Lietuvos Socialdemokratų partijos klubo "Mokslas" organizuotą konferenciją, kuri, jų vertinimu, "žeidžia žuvusiųjų ir mirusiųjų nuo komunistinio teroro Lietuvos žmonių atminimą".
Organizacijos, atstovaujančios buvusiems tremtiniams ir laisvės kovotojams, apibūdino A. Sniečkų kaip "lietuvių tautos budelį, Maskvos tironų liokajų ir komunistų fanatiką", bei paragino nerengti "provokacinės" konferencijos.
Istorikų teigimu, A. Sniečkus buvo idėjinis bolševikas ir dar likus keleriems metams iki Lietuvos okupacijos 1940 metais savo noru atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės ir tapo Sovietų Sąjungos piliečiu.
Prasidėjus okupacijai, jis buvo atsiųstas į Lietuvą padėti kurti sovietų valdžią.
Istorikų teigimu, A. Sniečkus asmeniškai pasirašinėjo sovietų valdžios į Sibirą tremiamų asmenų sąrašus, o vėliau prašė Maskvos neleisti tremtiniams grįžti į tėvynę.
Tuo tarpu A. Sniečkaus gerbėjai teigia, kad jo pastangomis Lietuva buvo apsaugota nuo rusifikacijos, gauta lėšų iš Maskvos pramonės objektų statybai, atsisakyta utopinių žemės ūkio projektų.
A. Sniečkus mirė 1974 metais.
BNS
