Remigijaus RAINIO ir Rolando ŠMIGELSKIO fotoreportažas
Pradėdamas 7-ąjį Kauno rajono policijos komisariato darbuotojų ir jų šeimų narių turistinį sąskrydį, šio komisariato viršininkas Sergejus Šestakovas pasidžiaugė, jog pagaliau rengėjams pasisekė susitarti dėl gero oro. Ko jau ko, tačiau giedros ir šilumos dangaus kanceliarijoje orus tvarkantys archangelai policijos pareigūnams ne tik nepašykštėjo, bet dribtelėjo su kaupu. Taip, matyt, norėta atsilyginti už pernykščius metus, kai dėl ištisai pliaupusio lietaus toks renginys iš viso neįvyko. Iš dangiškųjų meteorologų galėtų pasimokyti ir mūsų šalies vadovai, vis dar išsisukinėjantys nuo skolų už anksčiau neišmokėtus atlyginimus grąžinimo policijos pareigūnams. Sąskrydžio dalyviams mėgautis taip išsiilgta šilumėle trukdė tik šiemet vienu kartu išlindę uodai ir visokiausi mašalai, kurie gėlė visus vienodai, neatsižvelgdami nei į užimamas pareigas, nei į laipsnius. Juo labiau kad visi pareigūnai buvo "išsinėrę" iš savo mundurų, o policijos komisariato viršininkas tomis dienomis vieniems į kitus leido kreiptis tik vardais.
Reikliai teisėjų kolegijai laikinosios sostinės apylinkių teisėtvarkos pareigūnai prisistatė pasidalinę į 6 komandas, kurios varžėsi dėl pagrindinio prizo. Toliausiai į ateitį žvelgė Noreikiškių ir Garliavos nuovadų bei Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus Garliavos poskyrio rinktinė, pasivadinusi skambiu "Eurokopų" vardu. Ši komanda, beje, vėliau laimėjusi stovyklaviečių sutvarkymo konkursą, iškabino daug išradingų bei šmaikščių skelbimų apie būsimas "eurokopų" darbo sąlygas ir atlyginimus, tačiau jų pasirinktas simbolis - milžiniškas nupintas ožys - buvo aiški aliuzija į tai, kad ateities pareigūnai ir toliau remsis "ožiais" vadinamais slaptaisiais informatoriais. "Vandens policija" pasivadino Babtų, Vilkijos ir Raudondvario nuovadų pareigūnai bei Raudondvario poskyrio nusikaltimų tyrėjai, matyt, todėl, kad šių nuovadų teritorija teka Nemunas ir Nevėžis, kurių pakrantėse išdygo ne vieno buvusio ir esamo Kauno nusikalstamo pasaulio autoriteto vila. Karmėlavos, Girionių ir Domeikavos nuovadų bei Domeikavos nusikaltimų tyrimų poskyrio pareigūnai startavo "Mentozaurų" komandoje, kuri savo stovyklavietėje įrengė praeities ir dabarties policininkų darbo kabinetus. Jie akivaizdžiai pademonstravo, jog nors rašomąsias mašinėles jau beveik visur pakeitė kompiuteriai, tačiau pirmykščių žmonių akmeniniai kirvukai gali praversti ir ateityje. "Mentozaurų" stovyklavietės vartus saugojo vieninteliai tą dieną bazėje buvę du "uniformuotieji" - policininkų uniformomis aprengti manekenai. Beveik visos komisariato Kriminalinės policijos tarnybos atstovavo "Privilegijuotų pelių komandai", kuri pasirinko šūkį "Mirtis katinams!", todėl "katinišką" pavardę turintis jūsų korespondentas stengėsi nuo jų laikytis atokiau. Vis dėlto "smurtinės", "ekonominės", "slaptosios" bei visokios kitokios pelės, tarp kurių truko gal tik kompiuterinės pelės, sugebėjo šauniausiai pasirodyti stalo paruošimo (nebūtų pelės: pro smulkiausią plyšelį - į kiekvieną aruodą!) ir teatralizuoto komandų prisistatymo (sugiedojo pačių sukurtą himną!) bei meninės programos konkursuose, tad po pirmosios varžybų dienos joms buvo pranašaujami nugalėtojų laurai. "Žalia stotele" pasivadinę Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrys ir patrulių grandis savo stovyklavietę įkūrė arčiausiai kelio, vedančio iš Jūrėje esančios Vytauto Riomerio universiteto Kauno policijos fakulteto bazės, kur ir vyko sąskrydis, nes buvo skelbiama, jog kitą dieną jie alkotesteriais tikrins visus namo susiruošusius kolegas. Užbėgant įvykiams už akių reikia paminėti, jog susiruošus namo nepastebėtas nė vienas "padauginęs" sąskrydžio dalyvis, nors stovyklavietėse nepritrūko nei alaus, nei stipresnių gėrimų. "Bitukais" pasivadinę Informatikos grupės, Viešosios tvarkos skyriaus eismo priežiūros, prevencijos, migracijos, operatyvaus valdymo poskyrių ir Licencijavimo grupės darbuotojai norėjo pasirodyti darbštūs tarsi bitutės. Jie net savo "avilį" papuošė iš tuščių dvilitrinių alaus "bambalių" padarytomis bitėmis, nors konkurentai šmaikštavo, kad "bambalinės" bitės labiau panašios į tranus.
Pirmiausia buvo varžytasi turistinės estafetės rungtyje, kur komandoms reikėjo pastatyti palapinę, įveikti kliūčių ruožą ir sukurti laužą, kurio liepsnos nudeginta virvelė tapdavo ženklu, jog estafetė užbaigta. Čia labiausiai nepasisekė pirmiesiems startavusiems "Bitukams", kurie, greitai įveikę visas kliūtis, nors ir sukrovė savo lauželį pagal geriausias skautų tradicijas, tačiau jo liepsna taip ir nepasiekė virš jo nutiestos virvelės. Todėl po jų startavusių komandų nariai savo lauželius puoselėjo tarsi senovės vaidilutės šventąją ugnį ir dangstė jų liepsneles įvairiausiais būdais. Karštai komandas palaikę žiūrovai labai tikėjosi, kad įveikiant judantį rastą, kuris nors estafetės dalyvis įkris į upelį, tačiau visi buvo pakankamai vikrūs ir sugebėjo išlikti sausi. Tik po finišo besivaržantiesiems buvo leidžiama "susidrėkinti" vienu kitu bokalu alaus. Ilgą laiką pirmavo "Žalios stotelės" komanda, trasą įveikusi kiek greičiau nei per pusketvirtos minutės, bet visiems nosį nušluostė paskutinė startavusi "Vandens policija", kuri nors ir ilgokai laukė, kol bus sutvarkyti anksčiau besivaržiusių komandų sugadinti statomos palapinės ramsčiai, finišavo jau po 3 minučių. Traukiant virvę stipriausi stovykloje pasirodė besą "Bitukai", kurie kitą dieną laimėjo ir "Gaudyk ir laimėk" rungtį. Čia besivaržantiems mišriomis poromis susiskirsčiusiems pareigūnams reikėjo vienas kitam mesti nevirtą kiaušinį ir jį pagauti. Pagavus atstumas tarp partnerių buvo padidinamas vienu metru. Kaip bebūtų keista, tačiau varžybų metu sudužo labai nedaug kiaušinių, o nugalėtojai sugebėjo juos saugiai pagauti net už dvidešimties metrų nuo metimo vietos. Kad tėveliai ilgokai treniravosi, išdavė jų atžalos, prasitarusios, kad pastarąją savaitę namie jiems kasdien tekdavo valgyti kiaušinienę. Beje, įvairiausių estafečių ir konkursų bei varžybų netrūko ir mažiesiems, kurie rungėsi ne mažiau aistringai nei jų gimdytojai. O kai įspūdžių nuvarginti pabiručiai saldžiai užmigo palapinėse, sąskrydžio dalyviai iki išnaktų šoko ir dainavo savo stovyklavietėse, uoliai lankydamiesi vieni pas kitus. Nors atrodė, jog linksmybėms nebus galo, tačiau kitą rytą, jau prieš 8 valandą, visi uoliai rikiavosi mankštai, o per vidurdienį prasidėjusią "slaptąją rungtį" visi dalyviai buvo lyg švieži agurkėliai. Baigiamoji sąskrydžio rungtis "slaptąja" buvo vadinama todėl, kad ją ruošė du įslaptinti pareigūnai, kurių pavardžių nežinojo net teisėjų kolegija. "Slapukai" tikrai pasistengė, tad estafetė buvo labai sunki ir pareikalavo iš besivaržančiųjų visų dar likusių jėgų. Nors bendroje įskaitoje pirmąjį vakarą į priekį buvo išsiveržusios "Privilegijuotos pelės", o daugiausia pirmųjų vietų iškovojo "Bitukai", tačiau susumavus visus rezultatus paaiškėjo, kad daugiausia balų surinko visose rungtyse stabiliai pasirodžiusi "Žaliosios stotelės" ekipa. Jai ir įteikta pereinamoji taurė bei pagrindinis prizas - muzikinis centras. Patruliai žada niekam nenusileisti ir per būsimus sąskrydžius, nes, pagal nuostatus, tris kartus iškovota taurė visiems laikams lieka nugalėtojams. Tačiau Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Sergejus Šestakovas pabrėžė, jog šiemet nugalėjo draugystė ir gera nuotaika. Tarp rajoninių policijos komisariatų Kauno rajonas turi bene daugiausia nuovadų ir jų darbuotojai dažnai net nepažįsta vieni kitų, nes komisariate nėra tokios salės, kurioje sutilptų visi apie 300 darbuotojų. Todėl tokie susibūrimai "nusimetus uniformas" leidžia kolegoms pabendrauti, atsikratyti kasdienės įtampos ir pagaliau gerai pailsėti.
